Draugystė, kuri tęsiasi dešimt metų – brandi ir įspūdinga. Pensininkė Marija iš Trakų su šunimi Pifu išgyveno ir linksmiausias dienas, ir skaudžiausias netektis, tad vienas be kito jau neįsivaizduoja savo kasdienybės. Jų bičiuliškame būryje vietos bei meilės taip pat užtenka ir priklydusiam katinui Pilkučiui, kuris kompanijos veteraną Pifą smagiai pakepšioja ir pavaiko.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Pilkutis su mumis gyvena beveik metus. Aš auginau jo mamą, bet ji susirgo ir neišgyveno, tad man liko jos vaikas. Taip pat rūpinuosi dar vienu katinu, kuris išalkęs atklysta iš kaimynų. Manau, kad privalau pasirūpinti priklydėliais, ką jau darysi“ – šypteli Marija.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pifo istorija prasidėjo liūdnai. Jį dar visai mažutį į namus parnešė amžinąjį atilsį Marijos vyras. „Mano vyras labai norėjo šuns, taigi vieną dieną parnešė visiškai mažutį Pifą. Anksčiau jau turėjome augintinį, kurio netektį labai skaudžiai išgyvenome. Baiminausi, kad vėl netektų išgyventi to paties, tačiau pamačiusi, kaip vyras su Pifu bendrauja, kaip naują šunelį myli, pamažu apsipratau su mintimi, kad gyvensime trise.”


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pifas jautrus ir mąslus šuo, nei per žingsnį nesitraukiantis nuo Marijos. „Pifas mažutis, tad aplink namus jis zuja paskui mane. Jei einu kažkur toliau, tenka palikti jį namuose. Vieną kartą buvo išsmukęs pro duris ir atsekęs mane iki maisto prekių parduotuvės. Labai pasisekė, kad apsauginis buvo malonus ir draugiškas. Jis sugavo Pifą, atnešė jam ėsti ir nukreipė jo dėmesį nuo manęs.“

Šis šunelis buvo ištikimas Marijos vyro draugas. „Vyras labai mylėjo Pifą. Buvo net labai gražų jo portretą padaręs. Neretai nutikdavo ir taip, kad pats nesuvalgydavo savo lėkštėje esančio maisto, o vis Pifui atiduodavo. Taip pat visada sakydavo, kad jei Pifas mirs, palaidosime grabelyje, kaip pridera”.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Marija neįsivaizduoja savo gyvenimo be gyvūnų. Ankščiau ūkyje gyveno ir kiaulės, ir vištos, dabar draugiją palaiko katė ir šuo. Gyvūnai jai praskaidrina dienas ir padeda nesijausti vienišai. „Su gyvūnais man iškart smagiau ir geriau“ – glostydama Pifą tarsteli pašnekovė.

Pensininkė pripažįsta, kad Pifo ir Pilkučio santykiai konkurencingi. „Jie abu turi mėgstamą savo pagalvę, ant kurios miega. Ant jos gulėti nori abu, bet jeigu vienas užmiega, tai kitas nepriguls šalia. Katinas drąsesnis už Pifą, todėl jį ir pavaiko, ir paauklėja.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Panašu, kad meilė gyvūnams perduodama iš kartos į kartą. Marijos sūnus augina du šuniukus, žiurkėną, kanarėlę. „Sūnus juokauja, kad jį patį apkerpa už kelis eurus, o savo mylimo šuns kirpimui nepagaili ir kelių dešimčių eurų. Mes visi esame prisirišę prie gyvūnų ir be jų neįsivaizduojame savo gyvenimo“.

Šis straipsnis yra kompanijos “Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai senjorams“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti senyvo amžiaus žmonės priglausti vyresnio amžiaus šunis ir kates iš gyvūnų prieglaudos. Keturkojų kompanija džiugina, įkvepia, pakelia nuotaiką ir palengvina neretai vienišą kasdienybę.

Kompanija „Purina“ užtikrins nemokamą ėdalo tiekimą metus laiko. Kviečiame senjorus, kurie norėtų priglausti savo namuose gyvūną arba jų artimuosius susisiekti su mumis e. paštu info@letena.lt arba užpildyti mūsų anketą puslapyje keturkojaidraugai.ltiki lapkričio 10 dienos.

Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!