Susitikus senjorą Rūtą ir jos augintinę mišrūnę Mėtą, iškart lengva nuspėti, kad šioms bičiulėms nuotykių netrūksta. Šiandien Mėta gyvybinga, draugiška ir paklusni, tačiau taip buvo tikrai ne visada.

„Buvę Mėtos šeimininkai paėmė ją iš prieglaudos, o po penkių mėnesių ji jau buvo pas mane. Vyriškis parsivedė ją namo ir padovanojo savo trims vaikams žaisti. Žaidimo tai nepriminė: vaikai prisitraukdavo ją su virvele ir spardydavo tarpusavyje, tarsi futbolo kamuolį. Mėta ir cypdavo, ir kaukdavo, buvo visa purvina, jos neįleisdavo valgyti į namus, tik į lauką ką nors išnešdavo.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Tas vyriškis man pasakė: „Gerai, jei norit paimti, imkit, nes kitaip ją rytoj pakarsiu“. Tokie kankinimai Mėtai išliko atmintyje: jei aš pakeliu ranką, ji iškart griebia, nes žino, ką pakelta ranka reiškia: jog kažkas bus mušamas. Ir visai nesvarbu, kad aš šeimininkė. Tokia jos apsauginė reakcija“ - pasakoja Rūta.

Senolės gyvenimas paženklintas istorijomis apie išgelbėtus šunis, žmonių negailestingumą ir begalinį pašnekovės norą bent keliems gyvūnams suteikti džiaugsmo: „Kai gyvenau Amerikoje, turėjau vieną šunį, kuris palengvino man gyvenimą, padėjo iškentėti didžiulį skausmą. Jis buvo labai protingas ir labai geras. Jo istorija buvo labai liūdna.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Moteriškė nusipirko šunį, bet nemokėjo su juo elgtis, nesuprato. Uždarydavo jį rūsyje ir atnešdavo jam valgyti mėsos iš restorano. Kai ta moteris mirė, aš paėmiau jos augintinį. To bigliuko siela buvo sulaužyta, jis nežinojo, kas yra žaislai, kaip su jais žaisti, visą laiką praleidęs rūsyje, nesuprato, kas yra laukas.

Šuo visą laiką buvo liūdnas, rimtas, man niekaip nepavyko pagydyti jo sielos žaizdų. Galiausiai išvažiavau į Lietuvą ir papračiau kitų žmonių juo pasirūpinti. Palikau 400 dolerių, jeigu jis susirgtų, nes šuo jau buvo pagyvenęs - sulaukęs 14 metų. Naujieji šeimininkai man rašė kaip jis gerai jaučiasi, koks yra linksmas, kaip keliauja su jais atostogauti, tačiau niekas iš mano pažįstamų po mano išvykimo šuns nematė. Paskambinau jo veterinarei ir sužinojau, kad šuo gyveno tik 3 dienas - šeimininkai atvežė jį užmigdyti.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Paklausus Rūtos, ar įsivaizduoja savo gyvenimą be šuns, ji nedvejodama ištaria tvirtą „ne“ ir priduria: „Mėta man yra vienintelis draugas. Dvi kaimynės taip pat augina šunis. Visos išeinam pasivaikščioti, pasikalbame, pasidaliname nuotykiais, susijusiais su augintiniais.

Kitiems senukams patarčiau turėti ir katę, ir šunį. Jie skirtingi, savo elgesiu papildo vienas kitą. Ten, kur aš gyvenau, leidžiama į senelių namus atsivesti gyvūnus, nes pagyvenusiems žmonėms tai suteikia daug laimės, ypatingai tiems, kurie sėdi ratukuose. Jie labai džiaugiasi, kai šuo prieina, kai galima jį paglostyti.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Žinoma, reikia apsvarstyti kelis dalykus. Pirma, ar galėsi eiti pasivaikščioti su augintiniu. Jei ne, gal geriau įsigyti katę? Šuo yra darbas: tris kartus per dieną reikia pavedžioti. Tenka išmokti ir tinkamai auklėti - pažinti nebaudžiant, o aiškinant, jie juk puikiai viską supranta.

Aš, pavyzdžiui, negaliu savo Mėtai pasakyti, kad ji bloga. Stengiuosi ją girti, nors žodį „bloga“ ji supranta. Kitaip ji labai nusimena, palenda kur nors po kėde ir kelias valandas neateina pas mane. Kartą, kai numetė puoduką nuo stalo, pasakiau: „Bloga, Mėta, ką padarei?“. Ji iš karto palindo po kėde, susirietė ir neišlindo iki pat vakaro. Gyvūnai viską supranta.

Aš patarčiau gyvūną imti tik iš prieglaudos. Ten yra daug vargstančių šunų. Už ką jiems tokia dalia? Juk mes už juos atsakome. O kiek daug yra prieglaudų... Aš negaliu ten eiti, juk visi žiūri akimis, sakančiomis „paimk mane“. Prieglaudų augintiniai jaučia, kad gali turėti geresnius namus. Ten jų neskriaudžia, valgyti duoda, bet vis tiek ne namai“.

Šis straipsnis yra kompanijos “Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai senjorams“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti senyvo amžiaus žmonės priglausti vyresnio amžiaus šunis ir kates iš gyvūnų prieglaudos. Keturkojų kompanija džiugina, įkvepia, pakelia nuotaiką ir palengvina neretai vienišą kasdienybę.

Kompanija „Purina“ užtikrins nemokamą ėdalo tiekimą metus laiko. Kviečiame senjorus, kurie norėtų priglausti savo namuose gyvūną arba jų artimuosius susisiekti su mumis e. paštu info@letena.lt arba užpildyti mūsų anketą puslapyje keturkojaidraugai.ltiki lapkričio 10 dienos.

Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!