Išvadą vėluojama pateikti daugiau nei metus

„Labai susirūpinome sužinoję, jog teisėkūros procesas, susijęs su siūlymu uždrausti kailių fermas Lietuvoje, ministerijoje įstrigo ir per pastaruosius 14 mėnesių beveik nepasistūmėjo į priekį. Mūsų supratimu, Žemės ūkio ministerija palaiko draudimą, todėl glumina šis ilgas delsimas“, – ministrui išsiųstame rašte dėsto aljanso pirmininkas Joh Vinding.

Vyriausybės išvados buvo paprašyta po to, kai gyvūnų auginimą ir žudymą dėl jų kailio siūlantis uždrausti įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui dar 2021 m. lapkričio pabaigoje. 78 Seimo nariai balsavo „už“.

Seimo statutas numato, jog išvadą Vyriausybė turi pateikti per 4 savaites, tačiau Žemės ūkio ministerija, atsakinga už jos parengimą, iki šiol to nėra padariusi.

Tarptautinis dėmesys ministrui – ne pirmą kartą

Vasario 7 d. į Žemės ūkio ministrą kreipėsi ir Europos Parlamento narių grupė. 99 europarlamentarai prašė K. Navicko imtis veiksmų, kad Vyriausybės išvada dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo būtų pateikta kaip įmanoma greičiau.
Kailinių žvėrelių ferma Lietuvoje, „Tušti narvai“ nuotr.

„Jungdamiesi prie šio prašymo tikimės, kad nedelsdamas imsitės veikti, jog sustabdytumėte teisėkūros proceso vilkinimą“, – į ministrą kreipiasi J. Vinding.

Akcentuoja kailių fermų grėsmę visuomenės sveikatai

Kaip nurodoma rašte, 2022 m. spalį Ispanijos audinių fermose buvo fiksuotas paukščių gripo (H5N1 potipio) protrūkis. Situaciją mokslininkai pavadino „egzistencine grėsme“, kadangi audinėse mutavęs paukščių gripas gali tapti pavojingesnis žmonėms. Tankiai laikomi gyvūnai pusiau atvirose patalpose, į kurias patenka laukiniai paukščiai, – palankios sąlygos virusui plisti ir mutuoti.

„Tai neturėtų stebinti, nes praeityje jau buvo fiksuoti SARS-CoV-2 protrūkiai Lietuvos kailinių žvėrelių fermose“, – teigia J. Vinding.

Beda pirštu į industrijos ekonominį netvarumą ir prekybinius santykius su Rusija

„Mūsų turimais duomenimis, Lietuvos kailinių žvėrelių fermų sektorius yra mažas ir ekonomiškai netvarus. Ši industrija išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis, nesukuria pridėtinės vertės nei ekonomikai, nei valstybės biudžetui, o kailių fermas laikančių juridinių ir fizinių asmenų skaičius nuolat mažėja ar stagnuoja“, – tvirtina J. Vinding.
Kailinių žvėrelių ferma Lietuvoje, „Tušti narvai“ nuotr.

„Negana to, neseniai pastebėjome, kad Valstybės duomenų analitikos skelbiamais duomenimis, labai išaugo iš Lietuvos į Rusiją eksportuojamų audinių kailių skaičius. Ši tendencija buvo užfiksuota po Rusijos invazijos į Ukrainą“, – tęsia aljanso pirmininkas.

Primena, kad gyvūnų gerovė negali būti užtikrinta

„Fur Free Alliance“ teigimu, kailių fermose laikomų gyvūnų gerovė negali būti užtikrinta, kadangi gyvūnai neturi laisvės išreikšti jiems natūralaus elgesio, kaip to reikalauja Europos Sąjungos direktyva dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos 98/58/EB.

„2022 m., kaip ir ankstesniais laikotarpiais, „Fur Free Alliance“ duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotos rimtos gyvūnų sveikatos problemos, būdingos narvų laikymo sistemoms kailių fermose, įskaitant savęs žalojimą, infekuotas žaizdas, kanibalizmo atvejus ir su stresu siejamą stereotipinį audinių elgesį“, – dėmesį atkreipia J. Vinding.
Kailinių žvėrelių ferma Lietuvoje, „Tušti narvai“ nuotr.

Ragina kuo skubiau imtis veiksmų

„Niekada nebuvo skubesnio poreikio nutraukti kailinių žvėrelių fermų praktiką – industriją, kuri ne tik nehumaniškai elgiasi su gyvūnais dėl niekam nereikalingo produkto, kliaunasi gaunamu finansavimu ir neturi ekonominių perspektyvų, bet ir gali tapti terpe būsimiems naujų ligų protrūkiams“, – nurodo J. Vinding.

Dėl šių priežasčių „Fur Free Alliance“ skatina ministrą K. Navicką imtis veiksmų stabdant gyvūnų kankinimą Lietuvos kailių fermose ir nutraukti jau 14 mėnesių ministerijoje vykstantį teisėkūros procesų vilkinimą.