Daugykloje aptiko 55 šunis: savininkė pripažįsta veisusi tik 6

Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Ratušėlių kaime pernai aptikti 55 netinkamomis sąlygomis laikomi gyvūnai. Teismo sprendimu jų savininkei skirta 700 eurų bauda be gyvūnų konfiskavimo – toks sprendimas sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo.

Delfi žurnalistams susisiekus su šunis veisusia Ala Perederij ir paklausus, kaip pas ją atsirado tokia gausybė šunų ir ar jais rūpinosi viena, moteris nurodo, kad toks gyvūnų skaičius pas ją buvęs ne visada, o šunis spėdavusi prižiūrėti dviese su vyru. Nors gyvūnus apžiūrėję prieglaudų atstovai teigia, kad šunys buvo išnaudojami veisimui, A. Perederij pripažįsta veisusi tik 6 iš jų.

„Didesnis šunų skaičius susikaupė tik susiklosčius ypatingom aplinkybėm dėl sienų uždarymo pandemijos metu, tai nebuvo įprastas mano laikytų gyvūnų skaičius. Tarpe paimtų gyvūnų buvo ir 4 sūnaus šuniukai bei vienas dukros. Dauguma gyvūnų nebuvo veisiami, tame tarpe ir senutė 14 metų mini bulterjerė – tiek metų išgyvena retas mini bulterjeras. Viso ji turėjusi tik dvi vadas, ji yra 3-jų šalių čempionė. Visada pastebėję problemas kreipėmės į veterinarijos gydytojus, yra pažymų iš įvairių veterinarijos įstaigų“, – sako A. Perederij.

Reaguodama į skandalą, kilusį po jai palankaus teismo sprendimo, ji teigia, kad šiandien jaučiasi demonizuojama. A Perederij manymu, skandalas naudingas prieglaudoms, kurios siekė skuboto gyvūnų konfiskavimo nelaukdamos teismo sprendimo, o ir gyvūnų būklė neva pablogėjusi tik perdavus juos globėjams.

„Jie vienašališkai teikė informaciją Andriui Tapinui, o pastarasis, išklausęs vos vieną pusę, ėmė viešai mane linksniuoti ir linčiuoti. Manau, suveikė populizmas, siekiant mane demonizuoti kaip tautos priešą ir taip kilstelėti savo populiarumą. Jūs pirmi, kurie paprašėte manęs pakomentuoti, tačiau žala jau yra padaryta. Sukurstyti žmonės demonstruoja neapykantą apie mane neobjektyviai papasakotai istorijai, kurioje aš tapau pagrindine veikėja be teisės joje pasisakyti“, – sako A. Perederij.

Siekia pašalinti pažeidimus, tačiau gyvūnų gelbėtojų tai neįtikina

Nors teisme, remiantis ekspertų išvadomis, įrodyta, kad dėl netinkamų šunų laikymo sąlygų jiems grėsė žūtis ir suluošinimas, ji tvirtina, kad gyvūnų niekada sąmoningai neskriaudė ir nežalojo, dalyvavo parodose, o dėl šunų priežiūros konsultavosi su specialistais.

„Patikrinimo metu nustačius pažeidimus, kreipiausi į VMVT prašydama išaiškinti, kokiu būdu galiu gyvūnų laikymo sąlygas pagerinti ir pašalinti nurodytus pažeidimus. VMVT nepateikė man išaiškinimo, o tik nurodė, kad turiu užtikrinti teisės aktų reikalavimus. Turim konkrečią bylą, konkrečią situaciją, o VMVT nesuteikia konkrečios informacijos, kaip nekartoti nurodomų pažeidimų ateityje“, – sako A. Perederij.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Savo ruožtu, ji teigia išsinuomojusi šildomus modulinius namelius šuniukams laikyti, kurie užtikrina tinkamas sąlygas reikalingus plotus pagal įstatymus. Ji prideda, kad dar bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į VMVT dėl laikinos globos nutraukimo prašydama grąžinti šunis, įvertinti naujas jų laikymo sąlygas ir žadėdama teikti detalią informaciją apie šunų būklę, tačiau tarnyba to atsisakiusi.

A. Perederij teigia, kad visoms šunis perėmusioms prieglaudoms siuntė maisto, tačiau jai apmaudu, kad „Dogspotas“ nuo jos atsiribojo ir neteikė jokios informacijos apie šunis.

„Laikinoji globa toliau tęsiama, globos namai už vieno gyvūno laikinąją globą skaičiuoja virš 300 eurų per mėnesį. Manau, akivaizdu, kad gyvūnų prieglaudos namai turi turtinį interesą tęsti laikinąją globą, skųsti sprendimus, vilkinti gyvūnų grąžinimą, kurstyti ir nuteikti visuomenę prieš mane. Paskutinįkart pas mane atliktas VMVT patikrinimas buvo 2017 metais ir tada jokių pažeidimų nebuvo nustatyta“, – sako A. Perederij.
Šunų laikymo sąlygos, naujieji konteineriai

Prieglaudos vadovė: daugintoja meluoja, tą nesunku įrodyti

VšĮ „Dogspotas“ vadovė Indrė Pileckienė daugyklos demaskavimo istorijoje dalyvavo nuo pat pradžių, savo akimis matė ir užfiksavo jų laikymo sąlygas, rūpinosi perimtais gyvūnais. Anot jos, daugintojos žodžiuose esama daug melagingų parodymų, kuriuos paneigia akivaizdūs įrodymai.

Nors daugintoja teigia, kad veisiami buvo ne visi šunys, o tik šešetas jų, I. Pileckienės vertinimu, kergimui buvo naudojama apie pusė perimtų šunų.

„Paėmimo metu viena kalytė jau buvo sukergta, kita buvo po Cezario operacijos su likusia siūle, dar kita – mama su mažyliais, „Nuare“ buvo keletas nėštukių, ir jau gimdžiusių. Nemažai pas mus gyvūnų, kurių amžius paėmimo metu tebuvo 6–7 mėnesiai, pati daugintoja pripažino, kad jie turėjo būti realizuoti pardavimui, tačiau dėl karantino apribojimų negalėjusi to padaryti. Puikiai matome, kurios kalytės buvo naudojamos kergimui“, – teigia prieglaudos vadovė.
Gyvūnų daugykla, asociatyvi nuotr.

I. Pileckienės neįtikina ir A. Peredij teiginys, neva daugumą šunų ji laikiusi ne dauginimui. Anot jos, tai dar vienas melas.

„55 gyvūnai, auginami savo malonumui? Tai yra absurdas. Jei visi gyvūnai būtų suaugę ir sterilizuoti, tada taip, bet pas ją nebuvo nė vieno kastruoto ar sterilizuoto gyvūno, o namuose atskirti reproduktyviai aktyvius 55 šunis – neįmanoma. Tai buvo verslinis dauginimas. Daugykloje pusė gyvūnų buvo parduodami nelegaliai, kita pusė laikoma kaip reproduktoriai“, – sako I. Pileckienė.

Situaciją prieglaudos vadovė komentavo ir laidoje „Delfi rytas“, kurioje pridūrė, kad iš 55 VMVT patikrinimo metu užfiksuotų šunų 17 tiesiog dingo. Kaip numato įstatymai, kol VMVT pareigūnai nepatvirtina, kad gyvūnus reikia konfiskuoti, globėjai į teritoriją patekti negali ir turi „laukti už tvoros“. Įtariama, kad per tą laiką daugintoja spėjusi dalį šunų paslėpti.

„Gyvūnų gerovės įstatyme pasakyta, kad mes neturime teisės patekti į daugyklą, todėl dažnai stovim prie tvoros ir laukiam sprendimo gyvūnus konfiskuoti. Kai sprendimas buvo priimtas, mus įsileido į kiemą. Buvo jaučiamas nemažas spaudimas, nes atvyko daugintojos giminės, draugai. Atmosfera nemaloni, matėsi, kad gyvūnai smarkiai neprižiūrėti, kvapas labai stiprus. Vien atidarius daugyklos duris, smarvės banga net ir stovintiems prie tvoros buvo juntama“, – laidos metu pirmaisiais įspūdžiais patekus į daugyklą dalijosi I. Pileckienė.

Teismo sprendimą vadina absurdišku: tikisi, kad jis pasikeis

Dažnam kyla klausimų, kodėl tokie akivaizdūs dauginimo židiniai veikia metų metus ir nėra patikrinami. I. Pileckienė paaiškina, kad pareigūnai netikrina objektų, kuriuose registruotas tik dviejų gyvūnų veisimas. Daugintojai tuo sėkmingai naudojasi, nes tokiu atveju jie turi neva legalią veiklą patvirtinantį pažymėjimą ir gali nesibaiminti patikrinimų.

„Patikrinimo metu daugintoja buvo nusiteikusi agresyviai, chamiškai, provokuojančiai. Globėjai buvo provokuojami, kad jei kažkas nutiks gyvūnams, jūs turėtite už tai atsakyti, tarsi jų sąlygos būtų labai geros. Daugintoja buvo pasimetusi, patikros nesitikėjo. Juolab ji buvo registruota VMVT kaip legali veisėja, turinti du gyvūnus. Tokiais atvejais VMVT nepriklauso patikrinti. Bet jei randi 55 šunis vietoje dviejų – manau, šioje vietoje reikėtų pagalvoti apie tvarkos keitimą. Kiekvienas legalus daugintojas turėtų gauti kontrolę“, – įsitikinusi ji.
Gyvūnų daugyklos patikrinimas, asociatyvi nuotr.

Jos teigimu, tiksliai įvertinti šunų būklę iškart buvo neįmanoma – gyvūnus kamuojančių problemų gausą patvirtino tik vėliau atlikti tyrimai, po kurių šunims buvo skiriamas gydymas. I. Pileckienė patvirtina, kad ne visus perimtus gyvūnus pavyko išgelbėti. Dalis perimtų gyvūnų buvo neišsivystę, apsigimę.

Nors savo atsakymuose Delfi žurnalistams daugintoja tvirtino, kad visi gyvūnai buvo paskiepyti ir nukirminti, specialistų apžiūra rodė ką kita.

„Daugintoja mus kaltino, kad mes dėl to kalti, kad jų nemylim. Klausė, kodėl pas mus miršta gyvūnai, reikalavo intensyvaus gydymo. Pas šunis rasti parazitai, pirmuonys, kirminai, įvairios bakterijos, įsisenėjęs viduriavimas, nuo kurio žarnyno sienelės sustorėję. Gydymas iki šiol tęsiamas, ir būklė išlieka sudėtinga. Mažą dalį gyvūnų jau pradėjome skiepyti kompleksiniais skiepais, nes gyvūnas turi būti sveikas, kad galėtume tai padaryti“, – gyvūnų būklę komentuoja ji.

Kalbant apie teismo sprendimą gyvūnus grąžinti daugintojai, I. Pileckienė tikisi, kad aukštesnės instancijos teisme sprendimas bus pakeistas. Anot jos, absurdiška grąžinti gyvūnus savininkui, kurio globoje jiems grėsė žūtis ir suluošinimas.