„Delfi Rytas“ laidoje Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, kad tokie atvejai, kai gyvūnai yra nelegaliai dauginami, o už tai siekiama pasipelnyti, nėra naujiena. Specialistė aiškino, kad taip nutiko, nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip tokią veiklą kontroliuojanti institucija dešimtmečius ignoravo tokios veiklos vykdymą bei pranešimus apie gyvūnų teisių pažeidimus.
„Pirmąjį pranešimą apie tokią veiklą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai esame pateikę dar 2013 metais. Tada informavome apie 20-ies gyvūnų buvimą vietoje, kur jie yra parduodami. Po mūsų pranešimo buvo surengtas patikrinimas, tačiau vėliau ta vieta nebuvo kontroliuojama, kaip ir daugelis kitų vietų, apie kurias tarnybai esame pranešę. Institucijos požiūris yra sistematinis, kad užuot bandę sustabdyti neteisėtai vykdomą veiklą, jie tiesiog bando ją įteisinti ir ta veikla užsiimančius asmenis užregistruoti, kaip teisėtus gyvūnų augintinių veisėjus, kurie gyvūnus daugina verslo tikslais tam nepritaikytomis sąlygomis“, – aiškino B. Kymantaitė.
Nebaudžia, bet skatina veiką įteisinti
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė prisiminė, kad vienas iš paskutinių atvejų, su kuriais teko susidurti – Tauragėje aptikta gyvūnų daugykla. Toje vietoje buvo laikomi 18 šuniukų, tarp kurių – prancūzų buldogai ir įvairios kitos populiarios veislės. Specialistė piktinosi, kad po pranešimo apie šioje vietoje nelegaliai veikiančią gyvūnų veisyklą veisėjai nebuvo taikoma jokia atsakomybė, o priešingai – jai buvo leista turimus šuniukus parduoti, užsidirbti apie 5000 eurų, o vėliau savo veiklą įteisinti, kaip legalią.
B. Kymantaitė teigė, kad po Tauragėje vykdomos veiklos įteisinimo jokia kontrolė nėra vykdoma, todėl niekas nepasikeitė – kaip ir anksčiau, gyvūnai ir toliau dauginami tokiomis pačiomis jų teises pažeidžiančiomis sąlygomis, tačiau atsakingos institucijos tai ignoruoja.
Specialistė teigė, kad normalus gyvūnų veisimas vyksta propaguojant jo išvaizdą, genetiką ir visas kitas labai svarbias biologines savybes. Vis dėlto daugyklose to nėra laikomasi, o gyvūnai, net ne veisliniai, o tik panašūs į tam tikras veisles, yra dauginami verslo tikslais siekiant juos pigiau ir greičiau parduoti bei taip užsidirbti.
Prie nelegalios veiklos prisideda ir kiti
B. Kymantaitė teigė, kad įvardyti, kiek dar tokių daugyklų veikia šalyje, labai sunku, tačiau šioje srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos turi pakankamai informacijos, kad tokia veikla vykdoma ir kitose vietose. Deja, specialistės teigimu, tokia veikla nėra stabdoma dėl institucijos neįgalumo ir kitų žmonių aplaidumo.
„Tenka pripažinti, kad tai yra tam tikras tinklas, kuriame dalyvauja ir daugintojas, ir veterinarijos gydytojas, nes daugintojo veikla neegzistuotų be privačių veterinarijos paslaugų, na ir valstybinis inspektorius, kuris žino, girdi, mato, bet dažniausiai užmerkia akis prieš tam tikrus gerovės pažeidimus“, – teigė B. Kymantaitė.
Pažeidėjai nebaudžiami
Gyvūnų teisių apsaugos specialistė neslėpė, jog nelegaliose veisyklose esančių gyvūnų ateitis nėra aiški, mat pradžioje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos požiūris išliko toks pats ir buvo teigiama, kad gyvūnai pas veisėjus turi likti. Vis dėlto po viešai surengtų patikrinimų ir visuomenės įsitraukimo buvo priimtas kitoks sprendimas ir iš veisėjų gyvūnai buvo paimti, tačiau ar jie nebus grąžinti – nežinia.
Paklausta, ar didesnės baudos padėtų stabdyti tokią veiklą, B. Kymantaitė abejojo ir teigė, kad šiuo metu tai įvertinti būtų labai sunku, mat dabar tokia veikla užsiimantys asmenys nėra baudžiami, o daugeliu atvejų iš jų net nėra paimami gyvūnai.
„Ar didesnės baudos atgrasytų žmones galėtume matyti tik pagal nubaustų asmenų skaičių, kada būtų aiški tendencija, ar baudos dydis turi įtakos šios veiklos vykdymui. Deja, bet dabar daugintojai net ir po patikrinimų toliau gali sėkmingai vykdyti šią veiklą, plėstis ir nebaudžiami iš to užsidirbti“, – aiškino gyvūnų teisių apsaugos specialistė.
VMVT vadovas: tikėtina, kad nelegalaus gyvūnų veislyno Širvintose šeimininkui bus pritaikytos griežčiausios sankcijos
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika sako, kad nelegalaus gyvūnų veislyno Širvintose šeimininkui gali būti pritaikytos griežčiausios sankcijos.
Pirmadienį spaudos konferencijoje D. Remeika sakė, kad veislyno šeimininkas dėl gyvūnų nepriežiūros jau yra baustas.
„Jis baustas ir dėl žemės ūkio gyvulių nepriežiūros. Jis gyvenamosiose patalpose yra įregistravęs šuniukų veislyną ir ten kaip ir viskas gerai su gyvūnų gerove, bet atskiri voljerai nebuvo niekam žinomi. Ten, pagal duomenis, galimai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, nustatyta nugaišusių gyvūnų. Šiuo metu vyksta intensyvus tyrimas ir pagal požymius jam bus pritaikytos aukščiausios sankcijos. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, kur gresia ir baudžiamoji atsakomybė“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Remeika.
Jo teigimu, nelegalūs gyvūnų veislynai veikia, nes yra paklausūs.
„Žmogus sako: aš noriu pigiau. Sakau, reikia nuvažiuoti pas veisėją, pažiūrėti, kaip jie veisiami, kaip laikomi, kokia sveikata, ar vakcinuoti. Ne, sako, man prie prekybos centro ar degalinės atvežė, aš paėmiau, sumokėjau“, – sakė VMVT vadovas.
„Tokie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschemomis, tada lengviau atsekti veisėja. Rekomenduojama sudaryti sutartį, kai perki gyvūną, kur turi būti nurodytos gyvūnų sveikatos sąlygos, profilaktinės priemonės. Tada ir valstybės institucijos gali padėti. (...) O jei perkame katę maiše, patys prisidedame prie to, kad tokiems veisėjams yra lengvas verslas“, – sakė D. Remeika.
