„Gyvūnų gerovės fondo“ atstovė Katarzyna Kulikowska portalui DELFI rašė, kad šis vežėjas jau seniau buvo jų stebėjimo akiratyje dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, tačiau būtent ši siunta buvo pasirinkta atsitiktinai. „Viena vertus, tai buvo atsitiktinumas, mes neplanavome tikrinti šių dviejų sunkvežimių, bet mes taip pat rinkome informaciją apie įmonę jau anksčiau ir tam tikru metu sužinojome, kad būtent šiuose dviejuose sunkvežimiuose yra labai daug gyvūnų. Tad, kilus įtarimų, nusprendėme patikrinti“, – rašė „Gyvūnų gerovės fondo“ atstovė K. Kulikowska.
Mažiau nei per 14 valandų kelionės – trys kritę veršeliai
„Gyvūnų gerovės fondo“ savanoriai sekti sunkvežimius pradėjo apie 2 valandą nakties Lenkijos laiku. Viename iš sustojimų, gyvūnų teisių aktyvistai sunerimo pamatę tarp sunkvežimio grotų įstrigusią veršiuko koją, bet veiksmų nesiėmė ir sekė sunkvežimiams įkandin. 9 valandą ryte savanoriai iškvietė policijos pareigūnus, kad šie sustabdytų sunkvežimius ir patikrintų siuntą. Prieš vidurdienį vienas iš vilkikų buvo sustabdytas, aktyvistai kartu su policija ėmėsi apžiūrėti gyvulius.
„Matome, kad gyvūnai guli išsekę, pasidengę storu mėšlo sluoksniu, trūksta laisvos vietos ir jie net negali atsistoti nesusižeisdami nugarų. Sunkvežimiuose nėra jokio pašaro ar papildomo kraiko. Abi komandos (po 2 vairuotojus vienam sunkvežimiui) sako, kad jų nebuvo pakrovimo metu, kad jie perėmė sunkvežimius maršrute“, – rašoma „Gyvūnų gerovės fondo“ tyrimo ataskaitoje.
Lenkijos veterinarai, atvykę patikrinti veršelius gabenusių vilkikų, nustatė daugiau nei 10 pažeidimų ir pažymėjo, kad veršeliai nebuvo tinkami kelionei.
„Kelionės trukmė pasirinkta neatsižvelgiant į jauną gyvūnų, iš kurių kai kurie buvo vos šiek tiek vyresni nei atjunkytų / nenujunkytų amžiaus; girdyklų skaičius nepakankamas gyvūnų skaičiui, juos pasiekti galėjo tik nedaugelis gyvūnų; vairuotojai neplanavo papildomo sustojimo gyvūnams pagirdyti (važiuojant vandens sistema buvo išjungta), nepaisant aukštų temperatūrų; buvo absoliučiai nepasirengta gyvūnus pamaitinti, jei to prireiktų“, – rašoma „Gyvūnų gerovės fondo“ ataskaitoje.
VMVT kaltina vežėjus
Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Arūnas Teišerskis tikino pats pasibaisėjęs gyvūnų teisių aktyvistų užfiksuotais vaizdais ir sakė, kad, jo manymu, kalti neatsakingi vežėjai.
„Aš manau, kad jeigu vairuotojui važiuojant kelyje reikėjo staigiai stabdyt, taigi jutai, kad gyvuliai sukrito, tai sustok – dviese esat – nu sukelk tuos gyvulius, padėk atsikelti ir tada važiuok, o ne palik taip. Čia daug kas priklauso nuo vairuotojų. Bet aš nežinau, ar taip buvo, tik numanau, kad tai vienas iš variantų.
Rašo, kad mes beširdžiai, bet kiek mes pergyvenam dėl šito. Matėm juk tą visą vaizdą, tai tiesiog nepatikėjom. Kaip galima taip važiuoti“, – DELFI sakė Šiaulių VMVT viršininkas A. Teišerskis.
Netiki VMVT nuoširdumu
Savo ruožtu „Tuščių narvų” vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė nelinkusi tikėti VMVT specialistų pasisakymais ir teigia, kad inspektorius paprasčiausiai turėjo nepatvirtinti veršelių siuntos.
Sunkvežimius patikrino iš dokumentų
Šiaulių VMVT viršininkas A. Teišerskis portalui DELFI papasakojo, kad siunta buvo įvertinta prieš kraunant gyvulius, o sunkvežimių inspektorius netikrino, esą, viską parodo turimi dokumentai.
„Mes privalome dvi paras prieš išsiuntimą patikrinti siuntą. Mes tai ir padarėme. Turime visus dokumentus, viską matome – kiek vietos, kiek girdyklų, juk nieko nepaslėpsi. Naktį, kraunant, mes netikrinome. Koks gali būti įvertinimas, kai yra naktis? Pagal įstatymą už pakrovimą ir kelionę atsako vežėjas. Vežėjų įmonės gyvulius krauna naktį, kartais 3–4 valandą nakties ir būtent vežėjas yra atsakingas ir turi pakrauti taip, kad nekentėtų gyvulys. Ir jeigu vežėjas pasikrovė negerai, jie yra atsakingi“, – kalbėjo A. Teišerskis.
A. Teišerskis teigė, kad toks atvejis jo gyvenime pirmas, nors praeityje ir yra tekę nubausti vežėjus.
„Mano darbo praktikoje toks atvejis yra pirmas, kad taip nutiktų. Nes veršiai ten buvo tikrai neblogi, turime ir nuotraukas gyvulių, kurias darome prieš kiekvieną siuntą, tie gyvuliai tikrai buvo normalūs. Kelionių žurnalai grįžta mums per mėnesį ir jeigu būna padaryti kokie nors nusižengimai juose, mes tą įmonę baudžiame. Ir anksčiau buvo tokių atvejų, kai baudėme, o dabar šiuo metu nepasitaikė“, – sakė Šiaulių VMVT skyriaus viršininkas A. Teišerskis.
A. Teišerskis taip pat sako, kad anksčiau, kai veršeliai būdavo skraidinami lėktuvais, kelionė būdavo greita, ir gailisi, kad išaugus kelionių kaštams gyvuliams tenka iškęsti ilgas keliones sunkvežimiuose: „Anksčiau, kai iš Šiaulių oro uosto veršelius skraidindavo lėktuvais į Izraelį, mūsų inspektoriai visada per naktį dirbdavo, tikrindavo lėktuvą ir siuntą prieš išleidžiant. Bet tai 4 valandos ir veršeliai jau būdavo Izraelyje, o dabar tokius galus keliauja... Na, bet ne mes tuos įstatymus leidžiame. Tikiuosi, daugiau nepasikartos tokia situacija.“
Suspenduota įmonė giriasi aukštais galvijų vežimo standartais, o VMVT laukia Lenkijos sprendimo
Lenkijos vežėjų įmonė „Konrad“ savo puslapyje teigia, kad jų vairuotojai ypatingai rūpinasi gyvūnų gerove kelionės metu.
„Mūsų vairuotojai gali pasigirti didele patirtimi vairuojant sunkvežimius. Milijonai nuvažiuotų kilometrų paverčia juos tikrais vairo šeimininkais. Jie puikiai žino Lenkijoje ir tarptautinėje erdvėje galiojančius transporto įstatymus. Be to, kiekvienas iš jų buvo apmokytas tinkamai prižiūrėti gyvūnus ir turi teisę vežti gyvūnus, tačiau svarbiausia yra tai, kad visi darbuotojai, siekdami sumažinti streso lygį, ypač rūpinasi gyvūnų būkle nuo pakrovimo iki galutinio kelionės tikslo“, – rašoma oficialiame įmonės puslapyje.
DELFI bandė susisiekti su šiuo Lenkijos vežėju, tačiau į klausimus nebuvo atsakyta. Jeigu įmonė atsiųs atsakymą, juo bus papildytas tekstas.
Sankcijos vežėjams kol kas neaiškios
Nors dabar vežėjų įmonės veikla yra sustabdyta, ateityje ji gali vėl sėkmingai vežti galvijus iš Lietuvos.
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Gintarė Juozėnienė portalui DELFI atsakė, kad, kol kas VMVT laukia atsakymo iš Lenkijos kompetentingų institucijų, kurios vykdo įmonės patikrinimą ir tik tada Lietuvos veterinarijos tarnyba priims galutinį sprendimą.
„Atsižvelgdama į tai, kad ne Lietuvos, bet Lenkijos kompetentinga institucija šiam vežėjui yra išdavusi vežėjo leidimą ir kelių transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimą, VMVT apie savo sprendimą uždrausti vežti gyvūnus Lietuvos teritorijoje informavo Lenkijos kompetentingą instituciją ir vežėją. VMVT laukia Lenkijos kompetentingos institucijos atsakomojo rašto, kuriuo turėtų būti pateikiama informacija apie priimtus sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo nuostatas pažeidusiam Lenkijos vežėjui ir ar šiam vežėjui bus sustabdytas ar panaikintas vežėjo leidimas ir (ar) transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimo galiojimas. Gavusi minėtą informaciją, VMVT priims sprendimą, ar panaikinti, ar palikti galioti VMVT priimtą sprendimą dėl Lenkijos Respublikos vežėjo veiklos sustabdymo Lietuvos teritorijoje “, – rašė G. Juozėnienė.
VMVT duomenimis, iš Lietuvos kasmet išvežama apie 130 tūkstančių galvijų. 2017 m. iš Lietuvos išvežtos 2299 siuntos, 130 851 galvijas, 2018 m. – 2394 siuntos, 133 899 galvijai, 2019 m. (iki 2019 rugpjūčio 29) išvežtos 1457 siuntos, 87 540 galvijų.
Jauni veršeliai sudaro didesnę išvežamų galvijų dalį – 2017 m. išvežti 98879, o 2018 m. – 103053 įvairaus amžiaus veršeliai.