Baudą vadina neadekvačia: gyvūnų globėjai neslepia pasipiktinimo

Galima pastebėti, kad kitose Europos Sąjungos šalyse bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais yra gerokai griežtesnės ir siekia dešimtis tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, Vokietijoje už gyvūno kankinimą gali būti skirta bauda iki 25 tūkst. eurų arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Italijoje piniginė bauda siekia 30 tūkst. eurų, Olandijoje – 19,5 tūkst, Graikijoje – iki 15 tūkst. eurų, Čekijoje – nuo nuo 7402 eurų iki 18 505 eurų, Austrijoje – nuo 2 tūkst. iki net 150 tūkst. eurų. Kaimyninėje Lenkijoje piniginės baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais nuo 116 iki 23 178 eurų.

Tuo metu, pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusikaltimų kodeksą, žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų.

Už žiaurų elgesį su gyvūnu vyrui skirtas baudos dydis papiktino ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“vadovę Beatričę Vaitiekūnaitę-Pliuskę.

„Išties, kol skiriamos tik tokios baudos, tikėtis, kad gyvūnų gerovė pakils į aukštesnį lygį, negalime. Mūsų organizacijos nuomone, už mušamą gyvūną, nepadarius jam sveikatos sutrikdymo, adekvati bauda turėti prasidėti bent nuo 150 eurų, o pakartotinis nusižengimas turėtų užtraukti ne tik finansinę baudą nuo 500 eurų, bet ir gyvūno konfiskaciją bei draudimą nusižengusiam asmeniui laikyti gyvūną. Tokį draudimą mūsų kaimynė Lenkija turi ir draudžia gyvūnus laikyti iki 10 metų, tuo tarpu mūsų siūlymas drausti laikyti gyvūnus bent iki 5 metų Lietuvos Respublikos Seime yra užstrigęs jau pusantrų metų. Mes tikim, kad pradėjus taikyti adekvačias bausmes, situacija keistųsi“, – komentuoja B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Skriaudžiamas šuo

Į žiauraus elgesio su šunimi atvejį sureagavo ir prodiuseris, aktorius, kinologas Mindaugas Sėjūnas. Anot jo, „tokie atvejai signalizuoja, jog Lietuva gyvūnų teisių požiūriu yra ne europinė valstybė ir greičiausiai atsilieka net ne nuo Rusijos, bet nuo žymiai labiau gyvūnų teisių požiūriu neišsivysčiusių šalių.“

Nors pareigūnai pranešė, kad Klaipėdoje šunį mušusiam vyrui skirtos dvi baudos, sumas delsė paskelbti. M. Sėjūno manymu, baudos dydis neiškart paskelbtas, nes jų dydis – juokingas.

„Prievarta, taikoma gyvūnų atžvilgiu, Lietuvoje vis dar yra norma. Norma juos lupti, norma smaugti, norma tąsyti dygliuotu antkakliu, norma purtyti elektra, norma erzinti, skatinant agresiją. Kas tai? Civilizuotos valstybės požymiai? Ne. Tai barbarų šalies ženklai“, – feisbuko įraše piktinosi žinomas vyras.

Šunį mušusį vyrą drausminęs ir nufilmavęs Arūnas teigia, jog yra visiškai nusivylęs įstatymais ir baudomis už tokius smurtinius, chuliganiškus ir agresyvius veiksmus prieš gyvūnus.

„Tai visiškai neadekvačios bausmės. 25 eurai – ne ta suma, kuria turėtų būti nubaustas šis vyras, mušęs nekaltą gyvūną vaikų akivaizdoje ir grasinęs man. Tokiems smurtautojams pirmiausia skirčiau priverstinius seansus pas psichologus, kad būtų išnagrinėtos tokio elgesio priežastys ir pasekmės. Taip pat skirčiau viešųjų darbų gyvūnų prieglaudose. Baudas už chuliganizmą prieš gyvūnus reikėtų pakelti dešimteriopai“, – mano Arūnas.

Už žiaurų elgesį su gyvūnu skyrė 25 eurų baudą

Rugpjūčio 29 d. pareigūnai paskelbė, kad vyrui, mušusiam pavadžiu šunį, skirtos dvi baudos – už nedidelį chuliganizmą ir žiaurų elgesį su gyvūnu. Šiandien Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė DELFI patikslino, jog asmeniui už nederamą elgesį su gyvūnu skirta 25 eurų bauda, už chuliganizmą 15 eurų. Ji aiškina, kad tokiu atveju baudos subendrinamos, todėl viso už šį poelgį vyrui skirta 25 eurų bauda.

Vaizdo įrašu rugpjūčio 28 d., 10 val. 08 min. savo feisbuko paskyroje pasidalino klaipėdietis Arūnas. Vyras atvirai reiškė pasipiktinimą užfiksuotu žiauriu elgesiu su šunimi. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras kelis kartus pavadžiu trenkia šuniui. Įvykį filmavusiam žmogui šis paaiškina, jog su savo šunimi daro ką panorėjęs ir kamerai „nusiunčia“ necenzūrinį gestą.

„Labai gailiuosi, kad mano vaikas buvo šalia manęs ir matė smurtą prieš šunį. O gal tai toks šunų dresavimo būdas minutę plakti diržu, gal taip turi būti? Atsakymas buvo: mano šuo, ką noriu, tą darau“, – rašė Arūnas. Tąkart jis patikino, kad vaizdo įraše matomas asmuo jam nėra pažįstamas, o dėl netinkamo elgesio su gyvūnu vyras kreipėsi į pareigūnus.

Vaizdo įrašas buvo greitai išplatintas siekiant išsiaiškinti jame matomo vyro tapatybę. Internautai greitai atpažino vyrą ir jau rugpjūčio 29 dieną, apie 11 val. pareigūnai pranešė, jog šunį mušusiam vyrui skirtos dvi baudos: už nedidelį chuliganizmą bei už žiaurų elgesį su gyvūnu.

Pareigūnai dėkojo pilietiškam vyrui už tai, kad šis nepraėjo pro šalį ir užfiksavo žiaurų elgesį su gyvūnu bei visuomenei, kuri paskleidė žinią ir padėjo atpažinti vaizdo įraše matomą asmenį. Šiuo metu galima matyti, jog klaipėdiečio Arūno įkeltu vaizdo įrašu pasidalinta beveik 6 tūkst. kartų.

Pareigūnai patvirtino, kad asmuo apklaustas, o specialistė, apžiūrėjusi šunį, rimtų sužalojimų nenustatė. Paaiškėjo, kad šuo priklauso ne vaizdo įraše matomam vyrui, o jo šeimos nariui. Specialistei įvertinus, kad iš šeimininko paimtas šuo patirtų daugiau streso, apie tokį sprendimą nesvarstoma. Specialistė įsipareigojo stebėti vaizdo įraše matomą šunį.

Smurtas ir žiaurus elgesys nėra auklėjimo priemonė

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatyme teigiama, kad „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą.“

Kaip aiškina Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, įstatyme vienas iš žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmų įvardijamas gyvūno gąsdinimas.

„Akivaizdu, kad vyro elgesys šuns atžvilgiu tiek propagavo žiaurų elgesį su gyvūnais, tiek kėlė gyvūnui skausmą ir jį gąsdino fiziniais veiksmais. Fizinio skausmo sukėlimas nėra ir negali būti laikomas gyvūno auklėjimu. Tai yra smurtas prieš gyvūną ir kančios jam sukėlimas“, – komentuoja B. Kymantaitė.

Tiesa, rugpjūčio pradžioje aprašėme dar vieną panašų atvejį, kuomet ukmergiškė, pastebėjusi smurtą prieš gyvūną, aprašė savo patirtį. Tąkart reaguodama į smurto prieš gyvūną atvejį, Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja ir šunų dresūros mokyklos „Canis“ savininkė Karina Ščuckytė komentavo, kad šeimininko pykčio proveržis norimo rezultato neduos.

„Smurtas niekada neduos norimo rezultato. Į gynybinę poziciją pastatytas šuo gali reaguoti agresyviai, gintis dantimis. Fizinis poveikis gali būti viena iš elgesio keitimui naudojamų priemonių, pavyzdžiui, pavadėlio timptelėjimas. Tačiau šuo turi aiškiai suprasti korekcijos priežastį ir išeitį iš jos. Naudojant fizines korekcijas būtina paskatinti šunį, kai jis elgiasi tinkamai. Tai tolima nuo šeimininko pykčio proveržio“, – teigia K. Ščuckytė.

Už panašius nusižengimus beveik visais atvejais bauda siekia 25 eurus

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ teisininkas Andrius Pliuskys komentuoja, kad pagal šiuo metu galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą atsakomybė numatyta 346 straipsnio 16 dalyje, o pakartotiniu atveju – 17 dalyje. Už pirmą žiauraus elgesio atvejį taikoma atsakomybė pagal 346 str. 16 d.

Nors bauda numatyta nuo 50 iki 1200 eurų, administracinio nurodymo institutas (ANK 610 str.) užtikrina, kad visais atvejais pagal šią straipsnio dalį į administracinio nusižengimo protokolą turi būti įrašomas administracinis nurodymas siūlant sumokėti pusę minimalios baudos.

Anot A. Pliuskio, tik tuo atveju, kai administracinis nurodymas nėra įvykdomas arba pats pažeidėjas jo atsisako, gali būti pradedama administracinė teisena ir bauda skiriama ANK 34 str. numatyta tvarka, t.y. atsižvelgiant į visas aplinkybes ir minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.

„Praktikoje už 346 str. 16 d. beveik visais atvejais reali bausmė yra 25 eurai, didesnė bauda galima tik esant pačio pažeidėjo pagalbai nesumokėjus arba atsisakius administracinio nurodymo. Žiaurus elgesys su gyvūnais gali pasireikšti labai plačiu veiksmų spektru ir dabartinė 346 str. 16 d. numatyta baudos amplitudė (50–1200 eurų) tai puikiai atspindi, tačiau tam, kad šis straipsnis atliktų savo funkciją, jam arba turi būti numatyta išimtis dėl administracinio nurodymo netaikymo, arba maksimalus baudos dydis turi viršyti 1500 eurų – administracinio nurodymo taikymo ribą. Tam yra būtina įstatymų leidėjo valia“, – aiškina A. Pliuskys.