Nuodus barstančią moterį bando susekti jau 7 mėnesius
Antakalnyje, P. Vileišio gatvėje, gyvenanti Irina Slutsker teigia, kad nuodus mėtančią moterį bando susekti jau 7 mėnesius – tiek laiko kieme ji pastebi reguliariai pribarstytus baltus miltelius, galimai – žiurkių nuodus.
„Viskas prasidėjo dar rugpjūčio mėnesį. Gaudžiau ją visą šį laiką, ir tik praėjusią savaitę pagavau. Tuo metu ji pradėjo rėkti: čia ne aš, jūs nieko negalite įrodyti. Bet aš turiu surinkusi tuos nuodus. Kaskart, radusi nuodų, užsirašydavau dieną ir valandą – viską sekiau. Spėjau nufotografuoti, tačiau ji pabėgo. Kažkur čia netoliese gyvena“, – teigia moteris.
Irina tikisi, kad vietiniai gyventojai padės atpažinti moterį. Irina stebisi, kad jų daugiabučio namo kieme, kaip įtariama, nuodus barsto moteris, kuri gyvena kažkuriame iš tolimesnių namų.
„Kai ją pamačiau, paklausiau: jūs gi ne iš mūsų namo, ko jūs čia atėjot? Ji sako: va, ir nesužinosi, kur aš gyvenu, nieko man nepadarysi – neturi čia būti jokių kačių“, – sako moteris.
Nuodai Antakalnyje pasiglemžė ne vieno šuns ir katės gyvybę
Irina nusivylusi pareigūnų reakcija į šiuos įvykius. Ji bandė kreiptis pagalbos anksčiau, nes dar žiemą, anot jos, kieme buvo nudvėsusios dvi katės. Anksčiau Antakalnyje pranešta apie ne vieną atvejį, kuomet apsinuodijimas žiurkių nuodais šunims baigėsi mirtinai.
Viena iš nukentėjusiųjų Antakalnyje – Austėja Beinoraitė, kurios apnuodytas augintinis neišgyveno. „Dėl tokių beširdžių žmonių praeitų metų rudenį netekome savo šuniuko“, – pastebėjusi plintančią nuotrauką, skaudų įvykį prisiminė ji.
Nuodai Antakalnyje prieš keletą mėnesių pražudė ir dar vieną kalytę. Erikos Valčiukienės augintinei vienas pasivaikščiojimas po Antakalnio rajoną tapo paskutiniu: tąkart moteris prašė panašaus likimo žmones vienytis ir bendromis jėgomis surasti asmenį, barstantį nuodus.
Veterinarai šiuo atveju taip pat įtarė, kad kalytę pražudė žiurkių nuodai. Tiesa, tai tik keletas žiniasklaidai žinomų atvejų – mirtinai pasibaigusių nunuodijimų gali būti ir daugiau.
Renka įkalčius ir ieško liudininkų
Vis dėlto, komentatoriai į pasidalintą nuotrauką reagavo įvairiai. Vieni pasibaisėjo tyčiniu gyvūnų nuodijimu, o kiti perspėjo, kad neskubėtume teisti – neva iš nuotraukos sunku suprasti, ką moteris iš tikrųjų daro, todėl nereikėtų daryti skubotų išvadų. Nepaisant išsiskiriančių požiūrių, nuotrauka dalintasi tūkstančius kartų.
Tiesa, net ir tokia sparti sklaida nepadėjo identifikuoti nuotraukoje esančios moters – iki šiol nežinoma, kas yra įtariamoji.
Nuotrauką feisbuke išplatinti padėjusi Rebeka Chotkevičiūtė teigia, kad jei būtų buvusi įvykio vietoje tuo metu, kai buvo daryta nuotrauka, būtų nepaleidusi nuodus barstančios moters. Deja, Rebeka paaiškina, kad Irina neturėjo sveikatos bėgti paskui šią moterį. Negana to, prieš pabėgdama, ši užpuolė Iriną, metė į ją dėžę.
Vis dėlto, ketvirtadienį ryte kalbinta Rebeka, panašu, kad mažiau tiki tuo, kad pavyks atskleisti nusikaltimą, ilgą laiką neduodantį ramybės šunų ir kačių šeimininkams. „Tai kad jiems daugiau įrodymų reikia“, – tiek tepasako ji.
Pareigūnai patiems liudininkams rinkti nuodų nepataria
Nors feisbuke įrašu su moters paieškomis pradėta dalintis itin aktyviai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja teigia, kad pareigūnams nepranešta apie įtarimus dėl nuodus barstančios moters.
Vis dėlto, jos paklausėme: kokie įrodymai reikalingi norint demaskuoti žmogų, įtariamą tyčiniu gyvūnų nuodijimu? Iki šiol stebėtas ne vienas atvejis, kai šunis ir kates nuodijantys asmenys nebuvo susekami, o jei ir atsirasdavo įtariamųjų, šiems nubausti visuomet pritrūkdavo įrodymų.
„Įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo klausimus kiekvienu atveju sprendžia teismas. Pirmiausiai turime pastebėti, kad pranešimo apie įvykį aplinkybes tikslinančiai policijai galėtų padėti nuotraukos, tačiau gyventojams jokiu būdu nepatartina patiems nei rinkti, nei imtis tirti barstomos medžiagos pavyzdžių. O nenustačius fakto, kad barstomi nuodai, sunku spręsti, kuo būtų pagrįsti liudijimai, kad nuodijami gyvūnai, ar konkrečiai – katės. Susidūrus su panašiais atvejais raginame kreiptis į policiją ir leisti pareigūnams atlikti savo darbą“, – aiškina ji.
Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas.
Pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Toks elgesys užtraukia baudą nuo 300 iki 1,75 tūkst. eurų. Pakartotas nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,75 tūkst. iki 2,3 tūkst. eurų.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje numatoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų. Padarytas pakartotinai, nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,2 tūkst. Iki 1,75 tūkst. eurų.