A. Astrausko bėdos dėl augintinio prasidėjo per Onines, liepos pabaigoje. Kaip ir kasdien su foksterjeru Roksiu medikas vaikštinėjo Nepriklausomybės aikštėje. Pasak gydytojo, tądien kepino 31 laipsnio karštis, o jutiminė temperatūra buvo dar didesnė. Aikštėje nesimatė nė vieno žmogaus. Vandenį labai mėgstantis šuo sumanė atsigaivinti fontane. Tokias maudynes užmatė Savivaldybės darbuotojai. A. Astrauskas pasakoja buvęs apibartas, kodėl šuo fontane, kodėl be pavadėlio. Panevėžietis sako bandęs teirautis valdininko, koks teisės aktas draudžia šuniui maudytis fontane, tačiau nieko aiškaus esą neišgirdęs.
„Ar draudžiama šuniui lipti į fontaną? Ar jis bus su antsnukiu, ar su pavadėliu, jokio skirtumo – jei negalima, tai negalima“, – valdininkų pretenzijose logikos pasigedo gydytojas.
Laimė, A. Astrauskas bent jau turėjo asmens dokumentą – kitaip būtų tekę kviesti policiją. Kita vertus, dėl to ir apgailestauja – jam įdomu, ką pareigūnai būtų pasakę apie šunį fontane.
Po kurio laiko A. Astrauskas buvo iškviestas į Savivaldybę. Jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Medikas dar bandė paaiškinti Savivaldybės darbuotojui, kad dokumentai, kuriais remiamasi jį baudžiant, nesuderinami su ES teisės aktais, o šie turėtų būti viršesni.
„Sakau: galvokite, ką darote? O atsako: man uždrausta galvoti. Atsakiau: jaunuoli, ką aš galiu jums daugiau pasakyti?“ – tokia bendravimo kultūra stebisi gydytojas.
Į Savivaldybę A. Astrauskas atnešė ir šuns socializacijos pažymėjimą. Tačiau tvirtina tik sulaukęs komentaro, kad tokių galima prisispausdinti ir namuose – dokumentas ne toks. Koks turi būti, atsakymo esą neišgirdo. Pasak šeimininko, jo Roksis socializacijos testą atliko dar 2015-aisiais ir yra draugiškas, paklusnus, niekada nieko nepuolęs ar įkandęs. Keturkojis paženklintas mikroschema, turi Europos pasą.
Savivaldybėje surašytame protokole nurodyta, kad A. Astrauskas viešojoje vietoje buvo paleidęs šunį, gyvūnas braidė po fontaną, nebuvo laikomas už pavadėlio ir nemūvėjo antsnukio, šeimininkas nepateikė pažymėjimo, kad šuo išlaikęs socializacijos testą.
Su pastaruoju teiginiu A. Astrauskas sutinka. Tikrai pažymėjimo tuo metu nebuvo pasiėmęs. Tačiau stebisi kaltinimu, kad šunį paleidęs atsigaivinti.
Įžvelgia nemažai pažeidimų
Pats protokolas A. Astrauskui irgi kelia nuostabą. Jame išvardyti pažeisti teisės aktų straipsniai, jo manymu, prieštarauja vienas kitam. Pavyzdžiui, nurodoma, kad pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą šeimininkas privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų.
„Daviau gyvūnui atsivėsinti ir atsigerti, vadinasi, nesilaikiau įstatymo?“ – klausia A. Astrauskas.
Miesto gyvūnų laikymo taisyklėse nurodoma, kad šunys turi būti vedžiojami laikomi už pavadėlio ir mūvėti antsnukį, o jeigu yra be jo, turi būti išlaikę socializacijos testą. Be to, pažymėjimą šeimininkas privalo nešiotis.
„Aš jo nevedžiau. Šuo buvo fontane, iš kurio net negalėjo išlipti ir kuriame jis gali būti. Suformavo nesuprantamus pažeidimus“, – piktinasi medikas.
Įvykis užfiksuotas jau po Savivaldybės darbo valandų, todėl gydytojui taip pat įdomu, ar valdininkas turėjo raštišką vadovo nurodymą dirbti viršvalandžius. Pats protokolo surašymas jam taip pat kelia nuostabą. Jo manymu, valdininkas padarė ne vieną pažeidimą. Pasak A. Astrausko, abu protokolo egzemplioriai turėjo būti pasirašyti, tačiau jam tebuvo paduotas pasirašyti tik vienas.
„Ką aš žinau, kuris bus man, o kuris – Savivaldybei? Žinodamas, kuris Savivaldybei, galiu pasistengti ir gerbdamas valdininką gražesnį parašą suraityti, labiau įskaitomu šriftu parašyti vardą, pavardę. Mano daktariškas raštas, žinote, mes ir patys kartais jo neįskaitome“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalba medikas.
Jam pasiūlyta susimokėti pusę minimalios baudos – 15 eurų. To nepadarius, rugpjūčio pabaigoje tektų vėl keliauti į Savivaldybę, kur būtų paskirta nuobauda. Įstatymai numato baudą nuo 30 iki 120 eurų. Medikas tikina sumokėsiantis ir 150 eurų jau vien tam, kad būtų apgintos jo ir šuns teisės.
„Visas atostogas paskirsiu kovai už gyvūnų teises ir už savininkų civilizuotą atsakomybę, o ne biurokratinę. Nustatyta, kad asmuo, vedžiojantis gyvūną, turi užtikrinti, kad jis nepadarytų žalos aplinkiniams, kitiems gyvūnams. Nepriklausomybės aikštėje buvo tuščia. Aš, kaip sąmoningas pilietis, mačiau, kad jokio pavojaus mano šuo aplinkiniams nekelia“, – įrodinėja A. Astrauskas.
Svarbiausia – be pavadėlio
A. Astrauskas, užvirus kraujui, kreipėsi ir į laikinai miesto merą pavaduojantį Aleksą Varną. Šis pažadėjo pasidomėti situacija. Pasak A. Varnos, nieko nuostabaus, jei šio skyriaus darbuotojai dirba ir po darbo valandų. A. Astrauskui jis patarė Savivaldybės komisijai rugpjūčio pabaigoje pateikti visus turimus dokumentus.
„Pagal mūsų galiojančią priimtą tvarką jis nubaustas pagrįstai“, – sako laikinasis meras.
Anot A. Varnos, dabar sunku pasakyti, ar iš tiesų valdininkas pritrūko bendravimo kultūros, tačiau apie europines direktyvas, jo manymu, valdininkas nieko ir negalėjo paaiškinti.
„Darbuotojas žiūri tvarką, mato, kad ji pažeista. Ir ką gali pasakyti, kai sakoma, kad nežinote įstatymų, ES direktyvų ir panašiai? Ką jis gali atsakyti? Jis nieko negali atsakyti. Jis tik vykdo tai, kas jam priklauso“, – tvirtina A. Varna.
Anot jo, yra ne vienas atvejis, kai ES direktyvos skiriasi nuo nacionalinių teisės aktų.
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Rimantas Stakauskas sako išrašęs A. Astrauskui protokolą, tačiau patį įvykį fiksavo kitas specialistas.
„Tiesą pasakius, ir aš nežinau apie fontanus. Tokio reglamento, kad šunims būtų draudžiama į juos lipti, nežinau. Tikriausiai niekam negalima maudytis fontane, bet čia tik prielaida“, – svarstė R. Stakauskas.
Visgi, anot jo, svarbiausia, kad šuo buvo be pavadėlio ir be antsnukio.
Be to, medikas jau ir anksčiau buvo įspėtas, kad šunį šitaip vedžiojo. Tą pripažino ir pats A. Astrauskas – tąkart šunį paleido iš automobilio. Medikas ginasi, kad šįkart augintinis buvo ne vedžiojamas, o maudėsi fontane.
Savivaldybės specialisto teigimu, gydytojas iš tiesų pateikė popierių, esą įrodantį, kad jo gyvūnas išlaikęs socializacijos egzaminą. Tačiau R. Stakauskas abejoja tokio dokumento tikrumu.
„Mieste organizuojama daug kursų, kur šuo mokomas paduoti leteną, atnešti pagaliuką. Tai dar tikrai nėra šuns socializacija. Ten pabaigti kažkokie pirmos pakopos kursai“, – aiškina specialistas.
Tačiau, pasak jo, net ir socializuoti šunys nuo pavadžio nepaleidžiami.
„Prielaidų gali kelti įvairių – tai šuns šeimininko teisė, bet esmė tokia, kad šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio, tai užfiksuota nuotraukomis“, – sako R. Stakauskas.
Pasiteirautas apie bendravimo kultūrą, jis teigė nenorintis leistis į subtilybes ir tarstelėjo, kad jam esą kliuvo daugiau.
Tikrai turi
Lietuvos gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė tvirtina, kad Roksis tikrai turi socializacijos pažymėjimą. Jos teigimu, tai paklusnus, puikus šuo. Bendro paklusnumo kursus jis baigė 2015-aisiais.
Anot kinologės, Roksio gebėjimus vertino teisėjai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių. R. Liberienės manymu, šį šunelį galima vedžioti ne tik be antsnukio, bet ir be pavadėlio – toks jis nepavojingas.
„Kai kuriose užsienio šalyse uždėję antsnukį tokioms veislėms kaip mopsai, prancūzų buldogai, Džeko Raselo terjerai, foksterjerai, netgi Niūfaundlendai, auksiniai retriveriai, gautume baudą už žiaurų elgesį su gyvūnais“, – tvirtina R. Liberienė.
