Sakydavo, kad „šuo turi bijoti šeimininko“
Kovinius šunis priglaudžianti asociacija „Kovinis piktukas“ antradienį sureagavo į prašymą padėti bejėgiam šuneliui Ričiui, kurį Vilniuje, Žvėryne netinkamomis sąlygomis laikė, kaip teigia kaimynystėje gyvenantys žmonės, alkoholiu piktnaudžiaujantis vyras.
„Alkoholikas kaimynas mažame voljere laiko didelį, maždaug 2 metų vilkšunio mišrūną. Pats name negyvena, apsilanko tik kartais, paskutinįkart buvo prieš 12 dienų. Šunį maitina ir girdo tik kaimynai, šuo muštas ir bijo žmonių, dažnai naktimis kaukia iš alkio ir troškulio“, – feisbuke skelbė asociacijos atstovai.
Kaimynai aiškino, kad šuo yra mušamas, nes, šunimi nesirūpinusio kaimyno manymu, „šuo turi bijoti šeimininko“. Gelbėtojai netrukus pastebėjo, kad šuo išties yra įbaugintas ir susigūžia nuo menkiausio žmogaus judesio.
„Kovinio piktuko“ atstovas Robertas praneša, kad gyvūnui prieglaudoje vietos nebuvo, tad gelbėtojai susirūpino, kas galėtų jį perimti. Laimei, visai netrukus Ričiui atsirado vietos „Grindos“ administruojamuose Vilniaus gyvūnų globos namuose, į kuriuos šis pristatytas pagelbėjant „Koviniui piktukui“. Gelbėjimo operaciją galima pamatyti ir feisbuke.
Robertas pasipiktinęs ir esama bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais sistema, kuri tokiais atvejais kaip šis leidžia skriaudėjams likti nenubaustiems. Anot jo, net ir tuomet, kai netrūksta įrodymų, skriaudėjai gauna neadekvačiai menkas baudas. Nors tais atvejais, kai gyvūnai yra tyčia pražudomi, numatyta baudžiamoji atsakomybė su laisvės atėmimu, Robertas pastebi, kad apie tokius atvejus išgirstame itin retai.
Koją pakiša įrodymų trūkumas
„Grinda“ administruojamų Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Stasiūnienė teigia, kad dar šiandien ryte bendravo su Ričį globojusia ir šerdavusia kaimyne Gražina.
„Ji pasakojo, kad Ričio šeimininkas čia negyveno ir tik retkarčiais pasirodydavo pašerti šuns. Kelias dienas po apsilankymo šuo būdavo ramesnis, o po to pradėdavo gailiai kaukti naktimis. Atvežtas pas mus, šuo buvo apžiūrėtas veterinarijos gydytojo. Iš esmės jis yra sveikas, visgi, pagal jo dydį svoris yra per mažas, bet badu jis nebuvo marinamas. Šuns elgesys išduoda, kad jis buvo mušamas ir, tikėtina, ne vieną kartą – nuo staigesnio judesio susigūžia ir priglunda prie grindinio“, – aiškina A. Stasiūnienė.
Ji teigia, kad dabar jiems tenkantis pagrindinis darbas – padėti Ričiui išmokti pasitikėti žmogumi iš naujo ir surasti jam naujus namus.
Nors akivaizdu, kad gyvūnas buvo neprižiūrimas, A. Stasiūnienė aiškina, kad šioje situacijoje atsakomybės negali prisiimti niekas – trūksta įrodymų.
„Tą gyvūną iš pradžių prižiūrėjo vieni žmonės, kurie išsikraustė ir paliko jį kitam žmogui. Kadangi šuo nečipuotas, negalime teigti, jog šuns šeimininkas yra būtent tas žmogus, o ne kas kitas. Buvo žmogus, kuris kartais jį pamaitindavo, kaimynai prižiūrėdavo. Šeimininko įvardinti negalime, o remiantis kaimynų pasakojimais nieko negalime teigti. Matosi iš gyvūno, kad jis buvo skriaustas. Būtų filmuota medžiaga, čipas – viskas būtų kitaip“, – A. Stasiūnienė.
Galima apibendrinti, kad, norint įrodyti žiaurų elgesį su gyvūnu, pagal galimybes būtina rinkti įrodymus: nuotraukas, filmuotą medžiagą. Pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnu atvejį, nepakanka to, ką papasakosite – kuomet aplinkiniai to nefiksuoja, skriaudikai lieka nenubausti.
Svarbu palaikyti ryšį tarp organizacijų
Pašnekovė pabrėžia, kad su nevyriausybinėmis organizacijomis Vilniaus gyvūnų globos namai bendradarbiauja ne pirmą kartą.
„Vykdant „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ (PSP) programą, kuomet Vilniaus gyvūnų globos namų sugautos benamės katės yra kastruojamos ar sterilizuojamos, jas į sugavimo vietą po kelių dienų dažnai veža VšĮ „Beglobis“ savanoriai.
Taip pat, jeigu beglobiais gyvūnais besirūpinančios organizacijos nesusitvarko su piktu ar agresyviai nusiteikusiu šuniu, jį atsivežame į Vilniaus gyvūnų globos namus ir čia jis gyvena tol, kol išmoksta nepykti ant žmogaus, juo pasitikėti ir iškeliauja į naujus namus“, – aiškina A. Stasiūnienė.
