Prieglaudoje dauginosi kartu laikomi šunys ir kalės
Stebėdama, kaip vienas po kito be jokios priežasties yra migdomi sveiki gyvūnai ir negalėdama tam pasipriešinti, Neringa savo noru paliko įstaigą. Anksčiau moterį piktindavo neigiami atsiliepimai apie „Nuaro“ veiklą, moteris siūlėsi savanoriauti prieglaudoje ir nudžiugo sulaukusi pasiūlymo įsidarbinti, tačiau tai, ką jai teko išvysti darbuotojos akimis, atėmė žadą.
Kačių ir šunų priežiūra prieglaudoje moterį išgąsdino dar tuomet, kai ji tebuvo savanorė, tačiau tada ji nežinojo, kad baisiausia – priešaky. Anksčiau Neringa savanoriavo užsienyje, tačiau, išvydusi vaizdą savo šalyje, vykti viena savanoriauti ji bijojo, tad kartu pasiimdavo mamą ir draugą.
Moteris pasakojo, kad priskretusį narvą užtrukdavo išvalyti valandą, nes šunys niekada nebuvo vedžiojami – pasirodo, prieglaudoje dirbo vienas darbuotojas, kuris niekaip nebūtų spėjęs viskuo pasirūpinti.
Netrukus Alytaus „Nuare“ savanoriaujanti moteris gavo pasiūlymą jame įsidarbinti, susipažino su būsimais bendradarbiais, kolegomis Renatu ir Rimante.
Toli gražu, tai dar ne viskas, kas sukrėtė įsidarbinusią Neringą. Dar vieną šoką ji patyrė tuomet, kai prieglaudoje esančios veterinarijos gydytojos Rūtos paprašė vaistų nuo kirminų.
„Pasakė, kur jie sudėti. Vaistų nuo kirminų galiojimas buvo pasibaigęs 2011 m. Gydytoja atsakė – tyliai išmesk. Spintelėje visų buvusių vaistų galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Alytaus „Nuare“ gyvūnai nebuvo gydomi, nors kai kuriems reikėjo veterinarinės apžiūros bei paskirto gydymo“, – piktinasi Neringa.
„Įsiminė dar viena istorija. Darbuotojas Renatas buvo iškviestas vieną naktį į Vilnių sugauti besiblaškantį jauną šerną. Kažkodėl nuspręsta jį laikyti Alytuje, kur nėra patalpų laukiniams gyvūnams. Atvežus žvėrį, šunys buvo iškraustyti iš 5 voljerų, esančių aplink šernui paruoštą voljerą.
Šunys buvo sukišti į kitus voljerus, neskirstant pagal lytį. Renatas vienas įtempė narvą su šernu, paskui, įgrūdęs šerną į nedidelį narvą, vienas ir ištempė. Darbuotojas Renatas labai daug darbų darė vienas. Šioje įstaigoje apie darbuotojo saugumą negalvojama, nors darbas pavojingas“, – pastebi moteris.
Balandžio mėnesį prieglaudoje vyko patikrinimas, kurį atliko Alytaus miesto savivaldybės darbuotojai. Neringa pasakoja, kad prieš jų vizitą į prieglaudą atvažiavo direktorė, nors Alytuje lankosi retai. Tikrintojai rado sutvarkytas patalpas – Neringa įsitikinusi, kad direktorei apie patikrinimus buvo pranešama iš anksto.
Buvusi darbuotoja: šunis migdanti darbuotoja gyvūnams rengdavo egzekucijas
Kaip pasakojo Neringa, šunų migdymas prasidėjo gegužės 29 d. Gegužės 30 d., pasak jos, buvo užsakytas transportas iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kur atliekamas negyvų gyvūnų utilizavimas. Už utilizavimo paslaugas sumoka savivaldybė pagal sudarytą sutartį.
„Savanorė Rimantė nusprendė, kad dvejuose šaldytuvuose esančių negyvų gyvūnų nepakaks ir reikia migdyti kitus šunis. Bandžiau su ja kalbėtis, nes buvo absurdiška, kad ji žinotų tikslų svorį lavonų, kurie buvo šaldytuvuose, bet ji tvirtino, kad nepakaks ir reikia migdyti. Aš paskambinau Renatui ir jis pats patvirtino, kad svorio tikrai užteks. Neaišku, kas Rimantei davė tokius nurodymus“, – teigia Neringa.
Pirmas, anot moters, buvo užmigdytas šeimininkų atiduotas agresyvus šuo, paskui buvo migdomas sveikas 13 metų vokiečių aviganis.
„Pasirodo, Rimantė surengė vokiečių aviganiui tikrą egzekuciją. Aš to nežinojau. Jai padėjo vyras, vardu Petras. Jis fiksuojančia lazda pakėlė aviganį, kad nesiektų kojomis grindų. Tada Rimantė badė švirkštu bet kur į šuns kūną. Bet kitą dieną atėjusi į darbą iš Petro, priimto dirbti ekipaže, sužinojau, kad buvo migdomi dar trys šunys. Nubėgusi patikrinti šunų, pamačiau, kad jie visi gyvi.
Labai apsidžiaugiau ir pasakiau tai Petrui. Jis papasakojo, kad vaistai buvo duriami į pilvą ir tikriausiai todėl nesuveikė. Aš pasakiau, kad jeigu jie neužmigdyti, tai reiškia, kad ir nereikia. Naiviai tikėjau, kad tuo viskas ir pasibaigs. Deja“, – patirtimi dalinasi buvusi „Nuaro“ darbuotoja.
Gegužės 30 dieną, anot jos, buvo vėl daroma tas pats. Neringa prisimena, kaip kolegė mėtė negyvų šunų kūnus ir keikdamasi skundėsi: „K***a, kokie sunkūs“. Tą pačią dieną Neringa parašė pareiškimą išeiti iš darbo, nes darbo sąlygos pasidarė nebepakenčiamos.
Vakare ji esą susisiekė su direktore ir papasakojo, kas nutikę, o ši paprašė kitą dieną ateiti į darbą. Po ilgų dvejonių, moteris atvyko į darbą. Čia ji rado atvykusią veterinarijos gydytoją Rūtą, moters žodžiais, „ne gydyti, bet žudyti“.
Moteris perspėjo, kad prie jos niekas nesiartintų. Patirtą šoką jai buvo sunku suvaldyti. Moteris prisipažįsta, kad net ir praėjus mėnesiui jai sunku su tuo kovoti ir atstatyti gerą savijautą – patirtis „Nuare“ ją sukrėtė ilgam.
Neringa pateikė Alytaus VMVT prašymą, kad Alytaus „Nuaras“ būtų nuodugniai patikrintas. Dar prieš išgirsdama visas tyrimo išvadas, Neringa sulaukė skambučio su pirmuoju patvirtinimu – taip, teritorijoje esančioje duobėje rasti gyvūnų kūnai.
Kovojant su šmeižtu, nelieka laiko pasirūpinti gyvūnais
Reaguodama į buvusios darbuotojos išsakytus nemalonius įspūdžius darbovietėje Alytuje, pirmiausia „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė pabrėžia, kad beglobius gyvūnus „gamina“ ne „Nuaras“. Vadovė nori atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, kad Alytaus regiono gyvūnų globos namai visai neseniai įsikūrė naujose patalpose, esančiose Strielčių g. 1, Norgeliškėse, Punios sen., Alytaus rajone.
„Tai mūsų įmonės didžiausia investicija Dzūkijos regione siekiant gerinti beglobių gyvūnų gerbūvį. Šiuo metu visuose „Nuaro“ padaliniuose glaudžiasi beveik 600 gyvūnų. Šis milžiniškas skaičius – tai mūsų visuomenės abejingumo, išprusimo stokos ir neatsakingumo atspindys. Gyvūnų globos namų veikla yra griežtai reglamentuojama LR VMVT nustatytais teisės aktais, todėl labai skaudu nuolat girdėti įvairius kaltinimus dėl nepagrįstų dalykų“, – teigia J. Gustaitienė.
Anot jos, 2017 m. į Alytaus regiono gyvūnų globos namus buvo patekę 376 gyvūnai, iš jų 248 padovanoti, 28 grąžinti savininkams. 41 gyvūnui (10,9 proc.) atlikta beskausmė eutanazija.
„Gyvūnų globos namuose beskausmė eutanazija yra atliekama tik tiems gyvūnams, kurie yra nepagydomai sužaloti ar sergantys, labai seni ar jiems nustatoma nevaldoma agresija. Šią procedūrą atlieka tik kvalifikuotas veterinarijos gydytojas. Jūsų minima mergina, buvusi darbuotoja, buvo atsakinga už gyvūnų globos namuose patekusių gyvūnų gerovę, t.y. jų priežiūrą, šėrimą, grupavimą, socializaciją. Gaila, bet tiesioginių jos pastangų gyvūnus padaryti laimingesniais neišvydome, o ir asmeninių „silpnybių” buvusi darbuotoja turėjo nemažai“, – aiškina J. Gustaitienė.
Darbuotoja Rimantė, kuri Neringai pasirodė žiauri ir netinkama darbui su gyvūnais, J. Gustaitienės teigimu yra viena pirmųjų ir aktyviausių prieglaudos savanorių, kuri yra neabejinga gyvūnams ir visada pasiruošusi jiems pagelbėti.
„Kalbos apie nederamą asmens elgesį gyvūnų atžvilgiu yra absurdiškos. Mūsų norai ir siekiai – kad beglobių gyvūnų skaičius globos namuose būtų kuo mažesnis, surandant jiems naujus namus. Tačiau, kad ir kiek naujų voljerų pastatytume, jie akimirksniu užsipildo naujais, likimo nuskriaustais keturkojais. Tačiau ne „Nuaras“ „gamina“ beglobius gyvūnus, nors esame nuolatos kaltinami, kad jų tiek daug turime“, – teigia prieglaudos vadovė.
„Labai liūdna, kad paskutiniu metu būtent gyvūnams negalime skirti viso dėmesio, nes esame nuolat tikrinami įvairių institucijų, teikiame informaciją žiniasklaidai ir tenka teisintis dėl nepagrįsto šmeižto kampanijos“, – prideda ji.
Paklausta, kodėl prieglaudoje beglobių gyvūnų populiacija reguliuojama atliekant eutanaziją, o ne kastruojant ir sterilizuojant beglobius, J. Gustaitienė kaltina tam nepalankią politiką.
„Esu pirmoji Lietuvoje pradėjusi aiškinti kastracijos naudą ir praktiškai įrodžiusi – kartu su vokiečiais čia atlikau pirmąją beglobių kastraciją. Tik tada tam dar buvo per anksti! Nei visuomenė, nei veterinarijos tarnyba to nepriėmė. Gavau net įspėjimą, kad jei paleisiu kastruotą katę atgal - gausiu baudą. Tai buvo gal prieš 17-20 metų.
Ne aš ir ne „Nuaras“ kaltas, kad politikai savo miestų biudžetuose vis neranda pinigų kastracijai. Tačiau džiugu, kad Kaune, Vilniuje ir net Jonavoje tam pinigų atrandama. Alytuje, panašu, jog irgi bus skirta pinigų šiam humaniškam beglobių gyvūnų populiacijos reguliavimo būdui finansuoti“, – situaciją komentuoja ji.
Įvykus prieglaudos patikrinimui, rasta pažeidimų
Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius praneša, kad įvertinus prieglaudos patalpas ir turimus įrengimus, Alytaus „Nuarui“ 2018 m. gegužės 15 d. išduotas laikinas leidimas veiklai.
„Šunims laikyti yra įrengti boksai, katės laikomos narveliuose. Nuolatinis leidimas bus išduotas tuomet, kai įmonė pilnai aptvers teritoriją arba įrengs aptvertą šunų pasivaikščiojimo aikštelę. Šiuo metu šunys vedžiojami su pavadėliais“, – situaciją komentuoja jis.
Paskutinis patikrinimas globos namuose atliktas 2018 birželio 4 d. pagal pranešimą dėl galimai be pagrindo nugaišinamų gyvūnų.
„Reikia pastebėti, kad gyvūną įvertina ir sprendimą dėl nugaišinimo priima veterinarijos gydytojas, vykdantis veterinarinę priežiūrą gyvūnų globos namuose. Patikrinimo metu skunde minimų faktų patvirtinti nepavyko. Inspektoriams buvo pateikti veterinarijos gydytojo įrašai dėl 6 gyvūnų
nugaišinimo. Sprendimai priimti dėl gyvūnų agresijos, dėl ligų ir gavus savininkų prašymus“, – aiškina R. Černius.
Vis dėlto, jis pripažįsta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta keletas įstaigos veiklos trūkumų: pastebėta, kad prastai valomi gyvūnų boksai, trūksta higienos, gyvūnų maistas netvarkingai sumestas viename kambaryje su kitais daiktais. Prieglaudos darbuotojai sako, kad nespėja susitvarkyti.
„Radome į duobę įmestą vieno šuns kūną, suvyniotą tokiame celofaniniame maiše. Kaip jie teigia, teritorija atvira, todėl kažkas kitas galėjo atvežti ir įmesti. Paskutiniu metu Alytaus padalinys Rietavui pridavė 120 kilogramų gyvūnų kūnų. Mūsų galva, tai yra labai daug, tačiau prieglaudos darbuotojai sako, kad surenka kūnus ir nuo gatvių, kur suvažinėti būna“, – tyrimo išvadas komentuoja R. Černius.
Anot jo, prieglaudai taip pat trūksta pilnai įrengto veterinarijos gydytojų kabineto – dabartiniame trūksta plytelių, šaldytuvo. Dabartinėmis sąlygomis medikamentai negali būti laikomi reikiamame temperatūriniame režime.
Dar viena problema – gyvūnai yra nesuženklinti.
„Gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema, o jei ne, turi būti ant antkaklių prikabinti numeriukai. Turi būti gyvūnų atsekamumas – svarbu žinoti, iš kur ir kaip jis papuolė į prieglaudą, jeigu reikia, suteikti veterinarinę pagalbą. Tam, kad viskas būtų atliekama tvarkingai, būtina tvarkinga gyvūnų registracija žurnale“, – aiškina R. Černius.
Anot jo, dėl šių priežasčių yra sudarytas specialus trūkumų šalinimo planas, o visi darbai yra vertinami VMVT inspektorių.
Beglobių gyvūnų populiaciją turėtų reguliuoti ne eutanazija
Tuo metu Alytaus beglobių gyvūnų priežiūros užtikrinimo grupės narė Loreta Bernotaitė pastebi, kad Lietuvoje aktyvėja beglobių, skriaudžiamų gyvūnų mylėtojų veikla – šiuo metu aktyviai siekiama, kad beglobių gyvūnų populiacija būtų mažinama juos kastruojant ir sterilizuojant, o ne atliekant eutanaziją.
„Ruošiamos peticijos dėl karantinavimo tarnybų, su kuriomis savivaldybės sudaro sutartis pagal žemiausią kainą, neatsižvelgiant, kad gyvūnai – tai gyvybė, turinti daugybę pojūčių. Seimas patvirtinęs įstatymą, kad beglobių gyvūnų populiacijos mažinimas turi būti vykdomas kastruojant, sterilizuojant, o ne naudojant eutanaziją. Tai daugelio metų išsivysčiusiose šalyse taikoma ir pasitvirtinusi praktika“, – aiškina L. Bernotaitė.
Vis dėlto, Alytaus beglobių gyvūnų priežiūros užtikrinimo grupės narė apgailestauja, kad Lietuvoje tokių pokyčių poreikis dar nėra suprantamas.
„Valdžios tylėjimas gyvūnų gerovės klausimais ir problemų nematymas įjungia žalią šviesą žmonių nesirūpinimui, žiaurumui. Juk baudžiama nebus. Vaikai tam ypač paveikūs. Absoliučiai nei viena tarnyba, kuriai tiesiogiai priklauso rūpintis gyvūnų gerove, neatlieka šios funkcijos. Vykdomi patikrinimai, bet niekada nerandama nieko blogo. Mąstančiam žmogui tai sukelia begalę klausimų“, – teigia L. Bernotaitė.
Pašnekovę stebina ir tai, kad paskutinis Alytaus gyvūnų nuotraukų viešinimas buvo 2017 metų sausį. Besidomintiems gyvūnais, buvo kartojama: „Ką tik atidavėme geriems žmonėms“.
„Pati pasiėmiau iš ten viena akimi aklą kalytę. Buvo atiduota be dovanojimo akto, be skiepų paso, be čipo. Vilniuje buvo skubiai pašalinta akytė. Kita moteris teisėsi su „Nuaru“, kad po vienos dienos, neišlaukus privalomojo 14 dienų laikotarpio, jos augintinis buvo padovanotas kitiems šeimininkams. Labai daug liudininkų ir Klaipėdoje, tik žmonės neturi kam to papasakoti“, – sako L. Bernotaitė.
