Vyresni šunys ir nesterilizuotos kalytės serga dažniau

Per įprastą darbo dieną gydytojui tenka apžiūrėti apie 5–6 naujus šunis, ant kurių odos šeimininkai pastebėjo neraminančių iškilimų, guzelių. Nors dažniausiai tai būna gerybiniai augliai, maždaug 1–2 iš šių pacientų aptinkami piktybiniai onkologiniai susirgimai, kuriuos reikia gydyti.

Kaip aiškina veterinarijos gydytojas, šių susirgimų rizika priklauso nuo gyvūno amžiaus, lyties, veislės. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad apie 30 proc. visų šunų, vyresnių nei 7–8, turi besivystantį arba jau kliniškai patvirtinamą onkologinį susirgimą.

„Šunys, kurie yra virš 7 metų amžiaus, yra labiau linkę sirgti onkologinėmis ligomis nei jauni gyvūnai, nors pasitaiko susirgimų ir labai jauniems. Taip pat, nesterilizuotos patelės turi žymiai didesnį onkologinių susirgimų spektrą, nes jos rujoja, išgyvena aktyvų lytinį ciklą.

Jakovo klinika
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Kalbant apie veislę, negalima pasakyti, kad tik vieni gyvūnai, pavyzdžiui, pekinai, serga onkologiniais susirgimais, o kiti gyvūnai – ne. Bet, pavyzdžiui, vokiečių aviganiai ir rotveileriai dažnai serga limfomomis arba blužnies navikais, o pekinams, prancūzų buldogams, mopsams ir šarpėjams būdingos mastocitozės – skirtingi putliųjų ląstelių navikai. Išskirtinė veislė yra ir Berno zenenhundai, kuriems labai būdingas susirgimas – histiocitinės sarkomos“, – aiškina V. Skorobogatko.

Vėlai besikreipiantys šeimininkai išgirsta liūdnas prognozes

Onkologinį susirgimą rodanti diagnozė dar nereiškia, kad su gyvūnu teks greitai atsisveikinti. Kaip pabrėžia veterinarijos gydytojas, šuns šeimininko pastabumas ir ankstyva diagnostika leidžia pasiekti arba visišką remisiją, arba užtikrinti kuo ilgesnį ir laimingesnį augintinio gyvenimą. Tačiau į ką turėtume atkreipti ypatingą dėmesį, kad laiku pastebėtume augintinio sveikatai reikšmingus pakitimus?

„Bet koks iškilimas, bet koks guzas, bet kokie nelygumai ant odos, nesimetriniai ar simetriniai, gali pasakyti, kad kažkas vyksta organizme. Dažnai tai būna gerybiniai procesai, bet, laikui bėgant, jie supiktybiškėja, todėl geriausia išsitirti.

Jei nėra guzų, sudėtinga pasakyti, ar gyvūnas gali sirgti onkologiniu susirgimu. Tokiais atvejais reikia atkreipti dėmesį į sisteminius pakitimus, pavyzdžiui, svorio svyravimus, kai gyvūnas labai stipriai liesėja arba stipriai išstorėja, kai gyvūnas pasidaro vangus, netoleruoja fizinio krūvio, dažnai būna pūliuojančios arba labai sunkai išgyjančios žaizdos ar tokie chroniniai procesai kaip viduriavimas, vėmimas, gali būti ir problemos su maisto kramtymu. Visa tai yra požymiai, kad gyvūnas gali turėti tokį susirgimą“, – aiškina veterinarijos gydytojas.

Šuniui slenka kailis
Foto: Shutterstock


Nors anksti aptiktą susirgimą išgydyti paprasčiau, per vėlai susirūpinus prognozės yra kur kas liūdnesnės. Kaip pastebi veterinarijos gydytojas, užleistais atvejais šunų mirštamumas nuo onkologinių ligų siekia net ir 90–100 proc.

„Didžiausia problema – kai šeimininkai kreipiasi per vėlai. Kai problema pasiekia maksimumą, kai gyvūnas blogai jaučiasi ir tik tada kreipiamasi, tokiais atvejais labai sunku gydyti ir turėti gerus rezultatus.

Daugumą gyvūnų galima išgelbėti, pasiekti ilgalaikę remisiją ar pilnai išgydyti susirgimą, suteikti chirurginę ar medikamentinę pagalbą. Laiku pastebėjus guzą, ligą galima ne tik kontroliuoti, bet labai dažnai ir pašalinti ją pilnai ir neturėti jokių šalutinių poveikių“, – teigia V. Skorobogatko.

Reguliari augintinio stebėsena padeda laiku imtis gydymo

Nors dažnu atveju apie tai, kad augintiniui reikalinga veterinarinė pagalba, pastebi pats šeimininkas, ankstyvas susirgimų formas ir poreikį gydyti parodo reguliari diagnostika.

Viktor Skorobogatko
Foto: DELFI / Rinatas Chairulinas


Taikant diagnostinius metodus, pastebėti vėžinius susirgimus ir sužinoti, koks gydymas gyvūnui reikalingas, leidžia tam skirta įranga – gyvūnai gali būti tiriami atliekant rentgeno diagnostiką, kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą.

„Svarbu kiekvieną guzą ištirti, kaip jis beatrodytų. Ar jis didėja, ar nedidėja, reikia žinoti, kas tai yra. Jei žinome, kad tai gerybinis procesas, galime išsiaiškinti ar ilgainiui jis supiktybiškės, ar jį galima palikti, ar jį reikia profilaktiškai išoperuoti. Kai kuriais atvejais pacientai ateina, kai jiems nustatoma lipoma – gerybiniai riebalinio audinio navikai, bet, paėmus citologinį tyrimą, galime įsitikinti, kad tai yra visiškai ne tas auglys, apie kurį mes kalbėjome, ir gyvūnui reikalinga pagalba. Kuo anksčiau mes pastebėsime susirgimą, tuo didesnė tikimybė, kad išgelbėsime gyvūną, o jis gyvens ilgą ir laimingą gyvenimą“, – teigia V. Skorobogatko.