Atviri langai ir paliktas pavadėlis – tiesus kelias į traumą

Traumas patyrusiems augintiniams į pagalbą skubantis Jakovo veterinarijos centro veterinarijos gydytojas M. Aniškevičius pastebi, kad dažniausiai traumos fiksuojamos gyvūnus partrenkus automobiliams. Anot gydytojo, į šiuos nelaimingus atsitikimus patenka tiek katės, tiek šunys.

„Žinoma, sužalojimai būna daugybiniai, o jų gydymas visada būna sudėtingesnis, ypač tada, kai tai paliečia centrinę nervų sistemą arba stuburą. Neretai tokius pacientus reikia operuoti, jei išvis įmanoma, nes, esant stuburo lūžiui ar galvos smegenų pažeidimams, gydymas ir prognozės būna sudėtingos“, – aiškina M. Aniškevičius.

Marius Aniškevičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Dar viena dažnai augintiniams pasitaikanti trauma, kaip pastebi gydytojas, kyla tuomet, kai katės, dėl savo veiksmų ar aplinkinių įtakos, iškrenta iš balkono. Taip pat vasaros laikotarpiu katės įstringa tarp atidaryto lango, o tai, sutrikus kraujotakai, gali sukelti paralyžių. Ar gyvūnas vaikščios, ar liks paralyžiuotas, priklauso nuo to, kiek laiko gyvūnas buvo užstrigęs.

Traumos kyla ir šunims susipešus tarpusavyje arba įsipjovus leteną braidant nežinomame vandens telkinyje, kuriame gali būti stiklo šukių.

Tokiais atvejais, šeimininkas, apžiūrėjęs augintinį ir pamatęs, kad nėra jokių išorės pažeidimų, gali pamanyti, jog augintiniui viskas gerai, tačiau tai gali reikšti, kad augintinis patyrė vidaus organų pažeidimus, kuriuos būtina gydyti. Todėl M. Aniškevičius pabrėžia, kad tinkamai įvertinti traumą patyrusio augintinio būklę gali tik specialistas.

Jakovo klinika
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


„Teko turėti atvejį, kai katė, iškritusi iš septinto aukšto, visiškai neturėjo jokių sužeidimų, pasveiko ir atsigavo be jokio specifinio gydymo. Tačiau yra tekę turėti ir mažą šuniuką, Jorkšyro terjerą, susipešusį su kitu šunimi, tačiau jis, nors ir neturėjo jokių išorės sužalojimų, jo raumenys ir plaučiai buvo pažeisti, o šonkauliai – lūžę. Tai tokiems pacientams, žinoma, būtinai reikia operacijos“, – aiškina M. Aniškevičius.

Traumos – šeimininkų aplaidumo pasekmė: ko nedaryti?

Nors ir būna išimčių, veterinarijos gydytojas įsitikinęs, kad beveik visos traumos įvyksta dėl šeimininko ar aplinkinių žmonių aplaidumo ir netinkamo situacijos vertinimo. Ne visada įmanoma numatyti pavojų ir užtikrinti pilnavertę apsaugą, tačiau svarbu pažinoti savo augintinio charakterį, adekvačiai vertinti situaciją ir nepalikti augintinio be priežiūros – toks elgesys padėtų išvengti kai kurių traumų.

„Dėl augintinių sužalojimų ir traumų, vienaip ar kitaip, yra kalti patys šeimininkai. Jei mes turime agresyvų šunį, tai vaikštome su antsnukiu, jei turim mažą šuniuką, kuris linkęs pulti didesnius už save, reikėtų tiesiog jį pakelti prieš susitinkant kitą šunį, o vaikščioti, žinoma, tik su pavadėliu, žinomoje teritorijoje paleisti tik tuomet, kai saugu, su žinomais šunimis ir jokiais būdais ne šalia kelio. Šeimininkų įtaka ir veiksmai yra labiausiai lemiantys norint išvengti traumų“, – pabrėžia M. Aniškevičius.

Marius Aniškevičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Atsakingas elgesys ir greita reakcija dažnai tampa lemiama augintinio gyvybei. Priimti traumas patyrusius gyvūnus – gydytojo kasdienybė, tačiau kai kurios istorijos įsimena ilgam.

„Išskirtinis atvejis, kuris labai įstrigo atmintyje – kai per darbo pabaigą, jau ruošiantis išeiti, staiga įbėgo supanikavusi šeimininkų pora su dūstančiu šunimi. Gyvūnas jau buvo beprarandantis sąmonę, ir šeimininkai sakė, kad šuo paspringo kamuoliuku bežaidžiant. Net per daug nesusimąsčius, teko kišti ranką šuniui į nasrus ir tą kamuoliuką iš gerklės sėkmingai ištraukti. Šuo buvo pakankami didelis, vokiečių aviganis, tačiau tuo metu net nesusimąsčiau, ar tas šuo įkąs, ar neįkas, kaip reaguos. Kitą dieną po to įvykio galvojau, kad galėjo viskas ir šiek tiek kitaip pasibaigti“, – prisimena gydytojas.