Neprižiūrima šuns burnos ertmė – pavojingų ligų židinys

Gali atrodyti keista – juk tūkstančius metų šunų dantimis nesirūpinome, tad kodėl turėtume tai daryti dabar? Kaip aiškina Jakovo veterinarijos centro veterinarijos gydytoja Ernesta Sabaliauskienė, didesnį rūpestį augintinių dantims nulėmė gyvenimo būdo kaita, o augintiniams, visai kaip ir žmonėms, tenka susidurti su įvairiomis skausmingomis ligomis, kurias pastebėti šeimininkui gali būti sunku.

„Šiandien šunų gyvenimo būdas absoliučiai kitoks. Jie dažnai veisiami neatsižvelgiant į jų dantų sveikatą, turi mažai fizinio aktyvumo, rečiau būna gryname ore, dažniau guli ant sofų. Jie daug užkandžiauja, jų pašaras yra daug minkštesnis, nei būdavo anksčiau. Visa tai lemia, jog augintinių dantų būklė pamažu prastėja. Tampa labai svarbu prižiūrėti šunų burnos sveikatą, nes jų burna gerai vaskuliarizuota, aprūpinta krauju, todėl bet koks uždegimas ir įvairios bakterijos greitai išnešiojamos per kraują po visą organizmą. O tai kenkia ir inkstams, ir kepenims, ir širdžiai“, – aiškina E. Sabaliauskienė.

Jakovo veterinarijos klinika
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Veterinarijos gydytoja pastebi, kad šunų šeimininkai tampa vis labiau empatiški savo gyvūnams, todėl supranta, kad šunims dantis skauda taip pat, kaip ir žmogui. O ir pačios ligos, galinčios pasireikšti augintiniams, panašios į tas, su kuriomis susiduriame ir patys.

„Dažniausias šunų burnos ertmės susirgimas – periodonto liga, kuri pasireiškia beveik 90 proc. šunų. Neprižiūrint burnos ertmės higienos, pradeda kauptis apnašos, ant danties paviršiaus užsideda bakterinė plėvelė, kurios nenuvalius prasideda dantenų uždegimas. Dantenos parausta, atsiranda prastas kvapas iš nasrų, o, užleidus problemą ilgesniam laikui, tos apnašos nuo seilių susimineralizuoja. Tai palanku šunų burnos ertmėje formuotis akmenims, nes šunų PH yra žymiai aukštesnis negu mūsų, žmonių.

Palikus akmenis ilgai burnoje, jie pradeda skverbtis į gilesnius audinius – po dantenomis. Žemiau dantenų linijos susidaro konkrementai – akmenys aplink dantų šaknis. Susidaro periodonto kišenės, vystosi stiprus uždegimas, ten bakterijoms yra patogu gyventi ir daugintis, o tai kenkia visai bendrai gyvūno sveikatai“, – teigia E. Sabaliauskienė.

Dantų pasta ir šepetėlis – apsauga nuo įvairių susirgimų ateityje

Be periodonto ligos, šunims gali pasireikšti ir kiti, kiek rečiau sutinkami burnos ertmės susirgimai. Veterinarijos gydytoja įvardija, jog tai gali būti komplikuoti ir nekomplikuoti dantų lūžiai, skilimai iki atvirų kanalų, taip pat burnos augliai, įvairios dantenų ligos. Tiesa, šiandien veterinarijos klinikose dirbantiems gydytojams visos šios problemos gerai pažįstamos ir išsprendžiamos medicinos pagalba.

„Šiuolaikinėje veterinarijos odontologijoje taikomas platus spektras gydymo metodų. Tai – profesionali dantų higiena su poliravimu, chirurginiai ir nechirurginiai dantų traukimai, ortodontinis gydymas esant sąkandžio problemoms, endodontinis gydymas, kai reikia užgydyti dantų šaknų kanalus. Tai leidžia nebūtinai ištraukti dantis, juos galima bandyti išsaugoti endodontiniais gydymo metodais. Dantenų ligos gydomos lazerio pagalba“, – šiuolaikinio veterinarinio gydymo galimybes vardija veterinarijos gydytoja.

Veterinarijos gydytoja Ernesta Sabaliauskienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tiesa, jokio specialistų gydymo augintiniui neprireiks, jei jo dantų higiena namuose atsakingai rūpinsis pats šeimininkas. Paklausta, kaip turėtų atrodyti augintinio burnos ertmės priežiūra, E. Sabaliaukienė pabrėžia, jog dantų šepetėlis ir dantų pasta – tiesiog privalomi šiuolaikinio šuns priežiūrai.

„Kasdienė šuns dantų priežiūra namų sąlygomis tikrai reikalinga. Kai kuriems gyvūnams prižiūrėti dantis gali būti nelengva, tačiau tikrai įmanoma pripratinti – reikia tik šiek tiek kantrybės. Kaip dažnai reikėtų valyti dantis dantų šepetėliu ir pasta, priklauso nuo šuns dydžio ir veislės. Mažiems šuniukams reikėtų tai daryti dažniau, bent tris kartus per savaitę, nes jie labiau linkę į periodonto ligas. Taip pat dažnai reikėtų valyti dantis plokščiasnukiams šuniukams, nes jų dantys susigrūdę, pasisukę, tarp jų labiau kaupiasi maisto likučiai ir apnašos. Didesnių veislių šunims dantis pakanka valyti kartą per savaitę“, – aiškina E. Sabaliauskienė.

Sveikatos problemas atpažinti padeda burnos kvapas ir paraudusios dantenos

Jei tik šunys mokėtų kalbėti, būtų daug paprasčiau suprasti, kada jiems reikalinga veterinarijos gydytojų pagalba – kadangi taip nėra, šuns šeimininkas turėtų būti pastabus ir sekti augintinio būklės ir elgsenos pokyčius, išduodančius galimas sveikatos problemas. Tad kaip jas atpažinti?

„Rimtą bėdą rodo tokie požymiai, kaip prastas kvapas iš burnos ertmės, paraudusios, išburkusios dantenos, prilietus, jos pradeda kraujuoti, pastebimas seilėtekis iš burnos ertmės. Augintinis gali nenorėti, kad šeimininkas glostytų snukutį, būdingas elgesys, kuomet gyvūnas prieina prie dubenėlio, pagalvoja, apsisuka ir išeina – lyg norėtų valgyti, bet bijotų paimti maistą į burną. Norėčiau paminėti, kad kartais nebūna ir jokių požymių. Baltas danties paviršius ir ėdantis, žaidžiantis šuo dar nėra užtikrinimas, kad viskas yra tvarkoje su dantimis ir dantenomis. Dažnai jie neparodo skausmo burnos ertmėje“, – pastebi veterinarijos gydytoja.

Šuns dantys
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kadangi augintinių sveikatos problemos šeimininkams dažnai lieka nepastebimos, apsilankyti pas veterinarijos gydytojus specialistų apžiūrai rekomenduojama bent du kartus per metus. Reguliariai netikrinant augintinio sveikatos, atsiranda rizika įvairius susirgimus aptikti vėlyvose stadijose, kuomet ir pats gydymas tampa sudėtingesnis.

„Dažniausiai žmonės kreipiasi labai pavėluotai – kai jau krenta dantys, kai randa kraujo dėmes ant grindų. Lankytis pas veterinarijos odontologą kiekvienam šuniui, kaip ir žmogui, profilaktiškai reikėtų kartą ar du per metus. Pastebėjus, kad yra susidarę dantų akmenys, reikėtų atlikti burnos higieną. Vienam gyvūnui ją galima taikyti dažniau, kitam rečiau – priklausomai nuo to, kaip greitai kaupiasi dantų akmenys ir susiformuoja apnašos“, – teigia E. Sabaliauskienė.