Pastebėjo, kad šunys „sujungia“ kolektyvą

„Gyvūnai darbe“ – tai „Purina“ socialinis projektas, kuris skatina įmones būti draugiškomis augintiniams ir sudaryti sąlygas darbuotojams į darbą atsivesti savo keturkojus draugus. Tiesa, šį kartą keturkojai yra kvalifikuoti specialistai, kurie dirba socialinį darbą.

Vienas iš idėjos vestis augintinius į darbą iniciatorių – įmonėje dirbantis Justinas Petkus, pastebėjęs, kad Lietuvoje tokį sprendimą priima vis daugiau darboviečių. „Atlikome darbuotojų apklausą ir dauguma nusprendė, kad kiekvienas penktadienis įmonėje būtų kartu su augintiniu. Tokia paprasta idėja, kuri džiugina aplinkinius“, – sako Justinas.

Anot jo, įmonėms verta pagalvoti apie gyvūnus darbe, nes šie sujungia kolegas bendram pokalbiui, palengvina naujų darbuotojų integraciją kolektyve ir sukuria draugišką atmosferą.

Tai patvirtina ir įmonėje dirbanti Rasa, penktadieniais į darbą keliaujanti kartu su trejų metų vižlu Bariu. „Man penktadienis yra šventė. Šiomis dienomis biuras tampa gyvas, visi bendrauja, tarp kolegų, net ir nedrąsių, atsiranda jungtis“, – pokyčius darbe atsiradus Bariui vardija Rasa.

Gyvūnai darbe

Rasos šeimoje Baris atsirado po to, kai jai teko pagloboti draugų veimaranerį. Globodama šunelį, Rasa įsimylėjo paukštšunius ir nusprendė įsigyti keturkojį ir pati. Nauju šeimos nariu tapo vižlas Baris, kuris šiandien netgi miega šeimininkų lovoje.

„Baris yra mūsų vyriausiasis terapeutas, individualus treneris. Biure tenka paskui jį pabėgioti, pasilankstyti. Jo silpnoji vieta – paausiai, kuriuos pakasius šuo pradeda murkti kaip katinas. Po sunkios darbo dienos, jo murkimas mane nuramina“, – sako Rasa.

Jei ne kolegė, Ieva niekada nebūtų turėjusi šuns

Elektroninės prekybos marketingo vadovė Ieva juokiasi, kad auginti šunį ją įkalbėjo kolegos – jei ne jie, moteris turbūt niekada taip ir nebūtų auginusi šuns. Kolegos dažnai sakydavo, kad Ievai būtinai reikia šuniuko, tačiau moteris ilgai jų neklausė.

„Mano istorija su prieš tai buvusiu šunimi baigėsi labai liūdnai, todėl maniau, kad daugiau niekada neturėsiu šuns. Kartą kolegė į darbą atėjo su šunimi, o aš tą patį vakarą, vos grįžusi iš darbo, susiradau internete mažą šuniuką. Kitą dieną kolegoms pasakiau: žinokit, aš išsirinkau šunį“, – lemtingą dieną prisimena Ieva.

Gyvūnai darbe

Ievos išrinktasis Leo tokį vardą gavo dėl to, nes šeimininkė gimė po liūto Zodiako ženklu. „Liūtai yra labai stiprūs žmonės iš vidaus“, – paaiškina Ieva. Kadangi mažasis Leo dar silpnas, Ieva tikisi, kad stiprus vardas padės šuneliui įveikti visus sunkumus.

Sprendimas priglausti šuniuką Ievai suteikė daug džiaugsmo. Atsivedusi augintinį į darbą, Ieva suprato, kad tai pakeis viską.

„Skambučių centre būna labai daug stresinių situacijų. Skambina žmonės dėl įvairiausių problemų – kai jiems gerai, jie juk neskambina. Reikia tas problemas spręsti, tenka pakelti labai daug streso, o šuo visą šį stresą neutralizuoja. Mes su visais bendradarbiais tai pamatėme. Kai darbe yra šuo, tu nusiramini, ir tavo tonas visiškai kitoks. Gaila, kad tik penktadieniais vedamės augintinius – galėtų jie čia netgi gyventi“, – šypsosi Ieva.

Padeda trumpam atsiplėšti nuo ekranų

„MV Group“ dirbanti Viltė savo augintinę Elą pamėgino į darbą atsivesti pirmą kartą. Šeimininkės nuostabai, paaiškėjo, kad jaunėlė Ela yra pavyzdinga darbuotoja.

„Čia ji įnešė labai daug gerų emocijų. Dirbdama su ja, jaučiu ramybę, esu geros nuotaikos. Su šunimi smagu bendrauti ir pasidaryti mažas pertraukėles“, – sako Viltė.

Gyvūnai darbe

O štai Dalia savo augintinę Kubą stengiasi į darbą atsivesti kiekvieną penktadienį. Ji pastebi, kad augintinė gerai nuteikia ne tik ją pačią, bet ir kolegas.

„Kai Kuba būna biure, dažniau atsitraukiame nuo ekranų, paglostome ją. Taip daugiau pabendraujame su kolegomis, o ir mūsų ryšys tampa tvirtesnis“, – pastebi Dalia.