Gyvūnus verčiame patirti net ir 50oC temperatūros skirtumus

Šalto pasivaikščiojimo metu kai kurie augintiniai patys nori kuo greičiau grįžti namo arba išvis sustoja ties slenksčiu. Kodėl taip yra – juk jie turi šiltą kailį, o anksčiau bet kokiu oru sargaudavo prie būdos? Veterinarijos klinikos „Rumina“ vadovas ir gydytojas Paulius Morkūnas teigia, kad tokius pokyčius lėmė tai, kad pats žmogus augintiniui nebeleidžia lauke būti taip ilgai, kaip anksčiau.

P. Morkūnas pabrėžia, kad anksčiau tokios didelės veislių įvairovės net neturėjome: prie būdų sargaudavo paprasti ilgaplaukiai mišrūnai. Nuo mažens augdamas tokiomis sąlygomis, gyvūnas prie jų apsipranta, jo organizmas ruošiasi šalčiams augindamas atitinkamą poplaukį.

Šąlantys lauke gyvūnai

Anksčiau gyvūno kailis netgi būdavo laikomas būsimos žiemos pranašu. Tai įrodo nuo seno išlikę posakiai. Pavyzdžiui, jei vasaros gale gyvūno kailis labai tankus, reiškia, bus labai šalta žiema, jei netankus – žiema bus šilta. Tiesa, laikai jau nebe tie, kad orų prognozes galėtume sekti tokiu būdu.

„O šiandien įsivaizduokime jorkšyro terjerą – naminį gyvūną, kuris ką tik miegojo po šilta antklode. Išvedame jį į –15oC šaltį, todėl natūralu, kad jis nenorės niekur eiti. Jau geriau pakentės arba nusišlapins namuose ant palutės, negu vaikščios šaltyje iškėlęs kojas. Gyvūnas 15–16 valandų prabūna 25oC šilumoje, o yra išvedamas į –20oC. Tai beveik 50 laipsnių skirtumas. Gyvūnui šalta, todėl jis niekur neina“, – teigia gydytojas.

Dažniausi nusiskundimai „Rumina“ veterinarijos klinikoje žiemos metu – viršutinių kvėpavimo takų ligos, dažniausiai kylančios dėl sniego laižymo. „Dažnas gyvūnas, išėjęs į lauką, sniegą palaižo – juk jis toks purus ir gaivus. Kai mūsų naminiai lepūnėliai prisivalgo sniego, prasideda visos bėdos. Jiems skauda gerklę, prasideda kosulys – reikia juos saugoti nuo to“, – pabrėžia veterinarijos gydytojas.

Saugantis nuo šalčio, pasivaikščiojimus žiemos metu P. Morkūnas rekomenduoja trumpinti. Ideali pasivaikščiojimo trukmė žiemą, anot veterinarijos gydytojo, yra 15 minučių.

Apranga negali būti aptempta, o batukų nerekomenduoja

Šiandien šuneliai jau nebe sargai, o žmonių draugai, todėl dažniau laikomi namuose. Mažesni ir trumpesnio plauko šunys dabar į lauką eina ne bet kaip, o apsirengę. P. Morkūnas pabrėžia, kad šuns rūbas turi būti laisvas. Nerekomenduojami rūbai, kurie yra prispausti prie odos – jie savo funkcijos neatlieka ir nesuteikia gyvūnui šilumos taip, kaip šiek tiek laisvesni rūbai.

Tiesa, į kai kurias gyvūnų rengimo tendencijas veterinarijos gydytojas žiūri nepatikliai ir nemato jokios naudos gyvūnams.

„Kepurių dar niekas gyvūnams nededa, tai tikiuosi, kad ir nedės. Dabar daug kas bando vaikščioti su batukais, tačiau jų nepalaikau. Geriau naudoti pėdučių tepalą – kai šalta, jis gerai apsaugo. O įsivaizduokite gyvūną, kuris niekada nėra dėvėjęs batų. Atėjus šalčiams, šeimininkas staiga sugalvoja jam uždėti batus. Uždeda, o gyvūnui – stresas, jis nemoka eiti, vaikščioja kaip arkliukas. Šeimininkui gal gražu pasižiūrėti, kiti gali ir nusijuokti, bet pačiam gyvūnui tai nėra naudinga. Jam tai – svetimkūnis, kurį norisi nusiimti“, – aiškina P. Morkūnas.

Šuo
Foto: Corbis

Anot veterinarijos gydytojo, prie rūbelių gyvūnai dar gali apsiprasti, nes jie įprastai dėvimi beveik ištisus metus, tačiau batai dažniausiai naudojami tik atsiradus minusinei temperatūrai – taigi, jie naudojami per retai, kad augintinis apsiprastų.

Jei visgi gyvūnas laikomas lauke, jo priežiūra žiemos metu taip pat turėtų būti kitokia nei įprastai. Nors daug kam atrodo, kad per šalčius geriausia šunį atsivesti į namus, P. Morkūnas perspėja nedaryti klaidos.

„Ateina šalčiai, ir žmogus, netgi pašalus –5oC, veda gyvūną į patalpą. Tai – labai blogai, nes toks šuo įpratęs būti lauke. Namuose būna 25oC, tuomet jis grąžinamas į 2oC temperatūrą. Tokie temperatūrų skirtumai išbalansuoja gyvūną ir jo organizmas nesusigaudo, kokioje temperatūroje jam dabar gyventi ir kaip save apsisaugoti“, – teigia P. Morkūnas.

Atėjus šalčiams, svarbu, kad lauke laikomas augintinis bent kartą per dieną gautų šilto maisto, kuris gali būti ir riebesnis nei įprastai. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad lauke visuomet būtų neužšalusio vandens. Gyvūnas turi būti saugojamas nuo skersvėjo, todėl būtina jam paruošti užuovėją. Svarbu užtikrinti, kad net ir lauke laikomas gyvūnas būtų reguliariai išvedamas pabėgioti.

Žiemiški susirgimai pavojingi ne tik šunims, bet ir katėms

Augintinių centro „Pet City“ veterinarijos gydytojas Laimutis Paulauskas pastebi, kad šaltuoju metų laiku dažniausiai klinikoje skundžiamasi dėl šunų kosulio, kurį dažnai painioja su žiaugčiojimu – neva šuo nori kažką išspjauti. Taip pat jis pastebi, kad žiemos metu dažniau čiaudi ir kosti katės.

Šiltai aprengti augintiniai
Foto: Asmeninis archyvas

„Šunų kosulio pirminė priežastis – priėda daug sniego arba užsikrečia infekcine liga – šunidžių kosuliu. Taip nutinka po kontakto su kitais šunimis, pavyzdžiui, parodose. Katės pradeda čiaudėti ir kosėti dažniausiai tos, kurios eina į lauką. Toms, kurios yra nevakcinuotos, šiuos viršutinių kvėpavimo takų simptomus sukelia virusai, kurie persistuoja katės organizme visą gyvenimą ir klinikiniai simptomai pasireiškia katės imunitetui susilpnėjus“, – aiškina veterinarijos gydytojas.

Artėjant šalčių periodui, dėl šunidžių kosulio L. Paulauskas rekomenduoja šunis vakcinuoti, jei kontaktas su dideliu kiekiu šunų neišvengiamas, pavyzdžiui, jei numatomas dalyvavimas šunų parodose, buvimas šunų viešbučiuose.

Kates rekomenduojama vakcinuoti nuo mažumės (iki išleidimo į lauką), tada rizika susirgti viršutinių kvėpavimo takų susirgimais bus mažesnė.

Kaip turi atrodyti kokybiški rūbai?

„Pet City“ klientų aptarnavimo specialistė Dominyka Volungevičiūtė teigia, kad šalčio labiausiai bijo trumpaplaukiai arba pokailio neturintys šunys, tokie kaip vengrų vižlai, kurtsharai, dobermanai, veimaro paukštšuniai. Jų kailis nėra pakankamai apsaugantis nuo šalčio, todėl prie didesnės minusines temperatūros jiems darosi šalta, jie pradeda drebėti ir dažniausiai užsibūti lauke nenori.

Šiltai aprengti augintiniai
Foto: Asmeninis archyvas

„Vienas patikimiausių būdų apsaugoti šuns kūną nuo šalčių – aprengti jį striuke arba kombinezonu. Labai svarbu, kad rūbas būtu kokybiškas: šiltas ir neperšlampamas, pritaikytas net ir ekstremalesnėms oro sąlygoms. Mano manymu, nieko keisto, kad žmonės rengia savo augintinius. Net neabejoju, kad ateityje aprengtų augintinių tik daugės. Juk pasivaikščiojimai su augintiniu yra vienas smagiausių laisvalaikio praleidimo būdų ir visai nesvarbu, tai vasara ar stingdanti žiema“, – sako D. Volungevičiūtė.

Specialistė pastebi, kad šuo su batais išties gali atrodyti juokingai, bet batai, jos manymu, yra vienas saugiausių būdų norint apsaugoti šuns pėdutes.

„O saugoti jas tikrai reikia, nes druskos beriamos ant šaligatvių ir šaltis pėdutes sausina, dėl to jos pradeda skilinėti, atsiranda žaizdos. Dėl šių skausmų šuo visaip bando išvengti pasivaikščiojimo lauke. Dar vienas būdas apsaugoti pėdutes yra pėdučių vaškas. Tepamas ant pėdučių, jis taip pat apsaugo nuo druskų ir šalčio“, – teigia ji.