Gyvūnai darbe“ – tai „Purina“ socialinis projektas, kuris skatina įmones būti draugiškomis augintiniams ir sudaryti sąlygas darbuotojams į darbą atsivesti savo keturkojus draugus. Tiesa, šį kartą keturkojai yra kvalifikuoti specialistai, kurie dirba socialinį darbą. Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

Augintinę kartu vežasi visur

„Irlanda“ generalinis direktorius Valdas Mickus dažnai į darbą pasiima kalytę Ūlą. Vyras jau 20 metų augina rotveilerių veislės šunis, tačiau biure geriausiai jaučiasi dabartinis augintinis. Direktorius juokauja, kad Ūla kartu į darbą važiuoja ne šiaip sau. Rotveileris turi savo pareigybę – užtikrinti gerą darbuotojų nuotaiką.

„Darbo dieną pradedame su vaikais ir gyvūnais. Visokių būna nutikimų, bet Ūla savo ketvirtį etato atidirba. Biure ji visus praeina: ir buhalteriją, ir rinkodaros skyrių, net valytojos laukia, žino, kada ateis. Vyksta tam tikra socializacija.

Ūla turi tam tikrą šarmą, su visais bendrauja, pakelia darbuotojams nuotaiką. Va, Kauno meras turėjo Broškę, nešėsi į darbą, JAV prezidentas Obama turėjo du šunis, o kuo mes blogesni?“, – šypsosi V. Mickus.

Rotveileris Ūla
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Jau trečią rotveilerį auginantis šunų mylėtojas teigia, kad šis šuo yra kaip katinas. Tiesa, į darbą V. Mickus reguliariai pasiima būtent Ūlą. Prieš ją turėtą rotveilerį vyras irgi bandė atsivežti į biurą, tačiau jai nepavyko taip gerai adaptuotis.

„Reikia pratinti, Ūla nuo mažų dienų važiuoja su manimi į darbą, pažįsta kolektyvą ir puikiai jaučiasi šioje aplinkoje. Aš ją visur su savimi vežuosi, kiek tik turiu galimybę“, – teigia V. Mickus.

Savo darbu Ūla patenkinta

Vyras nuogąstauja, kad apie rotveilerius neretai būna nekokie atsiliepimai, neva jie pikti ir agresyvūs. V. Mickus pabrėžia, kad su rotveileriais reikia deramai bendrauti. Be to, Ūla vedama į šunų mokyklą, kur išmoksta pagrindines komandas. Bendrovės biure yra didelė plytelių ekspozicija: nors šuo ir nemažas, sveria apie 40 kilogramų, nei viena plytelė iki šiol nebuvo numesta.

„Jos geroji savybė, kad ji neloja ir nieko neišgąsdina. Netgi, jei būna, kad kas nors daug triukšmauja biure, tai ji suloja, atseit, kad mažiau triukšmautų, gi kiti žmonės dirba. Būna, sėdi prie lango ir žiūri, kas darosi, sargauja. Reikia gi atidirbti.

Jokių problemų neturime. Aktyviausia ji būna rytais, o paskui eina miegoti pusę dienos. Aš žinau jos charakterį. Ji labai atsargi, neduok Dieve, ką užkabins. Pas mane kabinete ji turi žaislų. Tarkime jos žaislas nuriedėjo kur nors po prekėmis. Tai nelįs ten jo pasiimti, o lauks atsitūpusi, kad nors jai jį paduotų“, – Ūlos elgesį nupasakoja V. Mickus.

Rotveileris Ūla
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Rotveilerį direktorius į darbą vežiojasi jau pusantrų metų. V. Mickus tikina, kad kai ryte pasako Ūlai, kad vešis ją į darbą, šuo pradeda vizginti uodegą, o pamačiusi žmones net spirga, kaip nori bendrauti.

Darbe būna su pavadėliu

Savo ruožtu ir kolektyvas iš karto ją pamilo, ji labai draugiška ir miela. Pasak bendrovės vadovo, vyksta abipusis bendravimas. Ji neįkyri, apeina visus, pasisveikina. Jei mato, kad kažkas intensyviai dirba, nelenda. Apeina visus ir eina pagulėti, netrukdo.

„Žinoma, palaido neleidžiame, kad neišgąsdintume klientų. Šuo didelis, pamato – naujas žmogus – reikia bendrauti, gali draugiškai užšokti. Žinote, vieni mėgsta, kiti nemėgsta, treti bijo, negalime savo primesti, čia gi rotveileris, sveria 40 kilogramų. Negalime po parduotuvę laisvą palesti“ , – teigia V. Mickus.

Pasak bendrovės vadovo, kol kas Ūla biure karaliauja viena. Direktorius siūlė ir kitiems darbuotojams pamėginti atsivesti savo augintinius, tačiau ir pats supranta, kad rotveileris draugiškas yra labiau su žmonėmis. Su kitais gyvūnais, gali būti, kad nepavyks taip lengvai susidraugauti.

„Turi mūsų darbuotoja vokiečių aviganį, tačiau jis lauke labiau mėgsta būti. Ir šunų mokyklose rotveileris su aviganiu nelabai draugauja. Kol mažiukai, visi šunys gali žaisti, draugauti. Tačiau, kai šiek tiek paauga, pasiekia tam tikrą amžių, pradeda kovoti dėl vietos. Kaip ir suaugę žmonės. Dar viena darbuotoja turi šinšilas, su jomis, manau, taip pat sudėtingiau santykiai klostytųsi“, – juokiasi V. Mickus.