„Sėkminga dresūra“ – tai „Purina“ projektas, kuriame nepaklusnūs išdykėliai gyvūnai tampa išdresuotais ir socializuotais. Projekte savo sėkmės istorijas pasakoja žmonės, kuriems dresūros pagalba pavyko pakeisti savo augintinių elgseną. Taip pat čia rasite ir specialistų patarimus, kaip susidraugauti su savo keturkojais draugais.

Didelę dalį dienos praleidžiame sėdėdami prie kompiuterių – dažnu atveju toks jau tas mūsų darbas ir natūralu, kad pasiilgstame judėjimo. Vieniems po darbo dienos atgaiva tampa treniruotės sporto salėje, kiti renkasi važinėjimą dviračiu, bėgiojimą. Programuotoja Morta pasirinko pastarąjį variantą, tačiau šiandien bėgioja ne viena. „Vyšnių sodo“ prieglaudoje ji surado ištikimiausią kompanioną, labiau nei bet kas kitas motyvuojantį nepraleisti nei vieno pasibėgiojimo.

„Kadangi esu programerė, beveik visą laiką praleidžiu prie kompiuterio. Nusprendžiau, kad laisvalaikį reikia praturtinti sportu, o augintinį, ypač šunį, juk reikia vedžioti. Perėjau per įvairias prieglaudas, siunčiau laiškus, galų gale išsirinkau iš „Vyšnių sodo“ Medutį“, – pasakoja Morta.

Dar prieš priglausdama gyvūną, moteris žinojo, kad reikės įdėti nemažai darbo į tai, kad Medutis taptų kultūringu miesto šunimi. Juk šuo iš prieglaudos – tai gyvūnas, kurio gyvenimas nebuvo lengvas, kurio niekas nemylėjo, kuris turi savų baimių.

Medutis prieglaudoje atsidūrė tuomet, kai iš namų jį išvijo šeimininkė, kuri tikėjosi, kad jis bus mažas šuniukas. Paaugęs Medutis savo pirmuosiuose namuose tapo nereikalingas.

Sėkminga dresūra

Dar prieš pasiimdama šunį, Morta susisiekė su dresūros mokykla, kad nuo pačių pirmų dienų galėtų supažindinti augintinį su taisyklėmis. Mortai kėlė nerimą ir naujo augintinio pažintis su senbuve kate, tačiau pamažu gyvūnai vienas prie kito priprato.

„Nupirkau gardą, nes pas mane namuose ne tik pilna laidų, bet kartu yra ir sena katė. Iškilo problema: kaip juos supažindinti? Katė nėra buvusi lauke, mačiusi daugiau žmonių ar kitų šunų. Iš pradžių supažindinau juos su vienas kito kvapais. Leidi jiems pagulėti ant skudurų, kuriuos vėliau apkeiti – jie taip apsiuostinėja, po kiek laiko pradeda į svetimą kvapą nereaguoti“, – aiškina Morta.

Teko spręsti ir didesnes problemas – šuo jautė didelį išsiskyrimo nerimą.

„Šuo nusiramina, kai pripranta prie kokio nors simbolinio raminančio dalyko. Man labiausiai padėjo klasikinė muzika ir levandų aliejus iš vaistinės. Sudrėkini juo guolį ir šuo apsiramina. Dar viena bėda – šuo visur bėginėdavo, nesugebėdavo atsipalaiduoti, nes anksčiau žiemos metu jis valkatavo ir buvo įpratęs uostinėti, kažko ieškoti. Mes darėme glostinėjimus, masažus, visokius nusiraminimo pratimus. Labai padėjo socializacijos pamokėlės, vaikščiojimas su kitais šunimis į dresūrą“, – teigia Morta.