Pedagogė Evelina parodė, kaip auklėja savo šunį: blogo elgesio ignoruoti negalima

Darbo valandomis Evelina Simonavičiūtė auklėja vaikus, o laisvalaikiu – savo šunelį Torį. Jauna pedagogė teigia, kad dresūra jai niekada nekėlė rūpesčių. Svarbiausia yra pastebėti, koks paskatinimas ir kokia bausmė augintiniui yra tinkamiausia – tokia yra sklandžios dresūros paslaptis.

„Sėkminga dresūra“ – tai „Purina“ projektas, kuriame nepaklusnūs išdykėliai gyvūnai tampa išdresuotais ir socializuotais. Projekte savo sėkmės istorijas pasakoja žmonės, kuriems dresūros pagalba pavyko pakeisti savo augintinių elgseną. Taip pat čia rasite ir specialistų patarimus, kaip susidraugauti su savo keturkojais draugais.

Svarbiausia – kantrybė, poilsis ir skanukai

Apie tai, kaip būtų gera turėti šuniuką, svajoja viso pasaulio vaikai – ar bent jau didžioji dalis jų. Nors vieniems šią svajonę išpildo tėvai, kitiems tenka ją išsipildyti patiems. Taip nutiko ir Evelinai – už išpildytą svajonę ji labiausiai dėkoja savo broliui.

„Visą gyvenimą norėjau šuniuko. Deja, gyvenome mažame bute ir mama labai nenorėjo, kad jame būtų šuo. Kai baigiau 12 klasių, brolis nieko neklausęs atvežė man šuniuką iš Tauragės ir paleido namuose. Man buvo daug laimės ir džiaugsmo, nors mama nebuvo labai patenkinta. Laikui bėgant, jie labai gerai susidraugavo. Už visa tai aš dėkinga savo broliui – jei ne jis, gal ir nebūčiau turėjusi šuns“, – sako Evelina.

Slapčia į namus patekęs špicas gavo Torio vardą. Pašnekovė prisipažįsta, kad dar prieš jam patenkant į namus domėjosi, kaip žmonės išmoko šunis įvairiausių triukų. Evelina žinojo, kad jos augintinis taip pat bus puikiai išauklėtas ir mokės daug triukų.

„Kai jį įsigijome, po kelionės jis buvo labai pavargęs ir iškart nuėjo miegoti. Kai tik jis atsikėlė, namuose buvome dviese, tad paėmiau skanukų ir viskas toliau vyko labai paprastai. Prašiau Torio atsisėsti ir rodžiau jam ženklą su ranka, kad jis suprastų, ko iš jo noriu. Pirmąją komandą išmoko labai greitai – per 10-15 minučių“, – skaičiuoja ji.

Evelina tiki, kad norint išmokyti šunį komandų, svarbiausi yra trys dalykai: šeimininko kantrybė, poilsis ir tinkami skanukai. Poilsis augintiniui ypač svarbus, nes mokymasis gyvūną išvargina – tai reikėtų suprasti ir nekankinti gyvūno ilgomis treniruotėmis.

Nors tai buvo jos pirmas ir vienintelis šuo, šeimininkė teigia, kad visa tolesnė Torio dresūra vyko sklandžiai. Jiedu mokėsi kiekvieną dieną, tačiau po truputį, mat 2 mėnesių gyvūnas greitai pavargdavo.

Šuo mėgo graužti užuolaidas: problemą išspręsti nebuvo sunku

Už gerą elgesį Torio visuomet laukdavo paskatinimas, tačiau už rimtesnes šuniškas išdaigas jis būdavo palydimas į kambarį, kuriame likdavo vienas.

„Neišvengdavom įvairių nelaimių, todėl tiesiog uždarydavau jį į kitą kambarį, kad pabūtų vienas. Būti vienam jam labai nepatinka, todėl jis greitai nustojo krėsti išdaigas. Pavyzdžiui, kol gyvenome pas tėvus, jis labai mėgdavo atsigulti ant nugaros ir graužti užuolaidas iš karoliukų“, – prisimena Evelina.

Pamoką Toris greitai išmoko – pakako vieną kartą jį sudrausminti, ir daugiau panašių pokštų jis nebekrėtė. Prieraišus gyvūnas visuomet mėgo leisti laiką žmonių apsuptyje, todėl likti vienas daugiau nebenorėjo. Kartu su šeimininke jis žiūri televiziją, kartu eina į virtuvę ir net laukia prie durų laukdamas, kada šeimininkė sugrįš iš tualeto.

Vis dėlto, Evelina pabrėžia, kad bausmę augintiniui reikia parinkti atsižvelgiant į jo charakterį – pakanka subarti žodžiu, tačiau jokiu būdu nekeliant skausmo. Anot jos, ilgainiui bausmių taikyti nebereikia, nes šuo greitai suvokia, koks jo elgesys yra nepageidaujamas.

„Jei nebus bausmės už netinkamą elgesį, nesistebėkime jei kitą kartą vėl rasime ta pačią išdaigą. Elementariausios bausmės yra griežtas pasakymas „Ne, fu, negalima” arba tiesiog šunelio ignoravimas po netinkamo elgesio. Jos puikiai veikia, tad manau, to pakaktų, kad šunelis susivoktų, jog pasielgė netinkamai. Tik jokiu būdu negalima taikyti bausmių, kurios šunelį žaloja fiziškai“, – perspėja ji.

Viskas įmanoma, jei tarp žmogaus ir gyvūno užmezgamas ryšys

Evelina suskaičiuoja, kad iki šiandien su Toriu spėjo išmokti 15 komandų. Tiesa, mokymasis tuo tikrai nepasibaigė. Pašnekovė juokiasi, kad norėtų išmokyti Torį sunešti savo žaislus į dėžutę, tačiau kol kas išmokyti šuns susitvarkyti nepavyko.

„Lengviausia buvo išmokyti sėdėti, duoti labas, atsigulti. Sunkiau buvo išmokti apsiversti, apsimesti negyvu ir šokinėti per kliūtis. Šiuo metu ne visas komandas galime daryti, nes neseniai Toris patyrė traumą. Kartą grįžusį namo radau jį beveik mirusį – veterinarai taip ir neišsiaiškino, kas jam buvo. Nuo to laiko jis negalėjo priminti priekinių letenėlių, todėl šokinėjimų atsisakėme“, – aiškina ji.

3 mėnesius Torį teko mokyti vaikščioti iš naujo – šis nutikimas šeimininkę labai sukrėtė. Ji įtaria, kad tąkart jos augintinis galėjo apsinuodyti, nes pastaruoju metu Vilniuje tokie atvejai itin dažni.

Pašnekovė įsitikinusi, kad išauklėti įmanoma kiekvieną gyvūną – net ir didžiausių išdykėlių šeimininkams ji pataria nenuleisti rankų.

„Esu pedagogė, darbe turėjusi visokių vaikų ir pažįstanti įvairių šunų. Manau, kad viskas įmanoma, jei žmogus apsišarvuoja kantrybe, turi laiko ir jam tai yra svarbu. Reikia rasti tam tikrą metodą, kuris tiktų. Mano šuniui tinka skanukai – su jais jis viską išmoksta. Kitam šuniui galbūt reikia skirti daugiau dėmesio, išvesti jį pasivaikščioti, pakeisti aplinką. Šunys, kaip ir žmonės, yra skirtingi. Net ir didžiausią išdykėlį įmanoma ištreniruoti, jei šeimininkas atranda su juo ryšį“, – sako Evelina.