„Šuns prigimtis yra būti ant žemės. Dideliai daliai šunų lipimas kažkur aukštai kelia stresą. Šitas šuo, jis nori lipti ir lipa ant bet ko, ko tik gali. Net į medžius“, – apie savo auginamą katahulos leopardinį šunį pasakoja vilnietis Kęstutis.
Kęstutis teigia, kad apie katahulos leopardinius šunis daug nežinojo. Palandžiojęs internete jis esą išsiaiškino, kad tai tikriausiai vienintelė veislė šunų, kurie gali įlipti į medį. Tai jiems leidžia jų raumenų jėga. Kęstučio auginama Hula esą neturi jokios aukščio baimės. „Toks šuns būdas. Yra kitų šunų, kurie labai mėgsta maudytis. Šitą šunį maudytis teko įpratinti ir išmokyti, kol jis įsidrąsino, išmoko plaukti. Maudytis teko mokyti kaip mažą vaiką, o lipti – pati mokėjo“, – sako vilnietis.
Vyras pasakoja, kad apie šią veislę yra net legenda. „Sakoma, kad tai viena iš seniausių veislių. Kai ispanai persikėlė į Šiaurės Ameriką, jų atsigabenti šunys susikergė su vietiniais šunimis. Tų šunų pirminis tikslas buvo rasti sulaukėjusias kiaules. Jie išnervuodavo kiaulių patinus taip, kad šie imdavo juos vyti. Taip patinai būdavo parginami namo.
Dabar čekai šiuos šunis naudoja karvių ganymui. Jie geri ganytojai. O amerikiečiai juos naudoja šernų medžioklei. Daugelis mano, kad jie koviniai, agresyvūs. Bet yra jie medžiokliniai šunys. Katahulos leopardinis šuo neturi neturi jokio pykčio žmogui, nes jo tikslas – padėti žmogui“, – teigia Kęstutis.
Anot šunų mokyklos „Urban dog“ vadovės ir trenerės Agnės Jazukevičiūtės, katahulos leopardinių šunų Lietuvoje nėra auginama daug. Tačiau jie esą nėra vieninteli, kurie turi tokių neįprastų savybių.
„Pavyzdžiui, belgų aviganis malinua gali nemažai bėgti tiesiai į viršų. Jie treniruotės metu gali įveikti net 2 ar 3 metrų aukščio sieną“, – pasakoja specialistė.
Kita išsiskirianti veislė – Meksikos beplaukis šuo. Taip, šios veislės individai dažniausiai neturi jokio kailio. Ši veislė yra labai sena, manoma, kad jai apie 3000 metų. Jų originalus pavadinimas actekų kalba yra šoloickuintlis (xoloitzcuintli).
Didžiausios problemos kyla neįvertinus veislės savybių
Tačiau, anot šunų specialistų, renkantis šunį nereikėtų vien žiūrėti į veislės įdomias savybes ar šuns grožį. „Šunis, kurie buvo veisiami darbui, pavyzdžiui, aviganiai, juos yra lengva motyvuoti ir dresuoti. Šunys, kurie buvo vesti medžioklei arba kaip sarginiai šunys, juos sunkiau motyvuoti, nes jie buvo veisti taip, kad gebėtų priimti sprendimus“, – teigia šunų dresūros trenerė A. Jazukevičiūtė. Skirtingos paskirtiems veislėms reikia naudoti ir skirtingus motyvacijos metodus. Pašnekovė pabrėžia, kad medžioklinio šuns nesuviliosite tik skanėstu.
Viena iš dažnesnių problemų – šuo nemoka gražiai eiti greta. „Pavyzdžiui, haskis ir buvo šimtmečius veistas tam, kad temptų, kad būtų ištvermingas. Tvarkingo ėjimo greta greitai neišmokysi. Šunį reikia iškrauti“, – pasakoja pašnekovė.
Įvairios aviganių veislės taip pat esą gali kelti problemų nepasirengusiems šeimininkams. „Aviganių augintojai dažnai skundžiasi, kad šuo vaikosi dviračius, daug loja. Aviganiai tiesiog turi valdyti judesį, turi viską suvaryti į krūvą, tai jų genuose. Sako žmonės, kad pirko komisarą Reksą, gavo šunį, kuris kandžioja kieme bėgiojančius vaikus“, – žmonių nusiskundimais dalijasi trenerė.
Tiesa, toks aviganių elgesys esą šeimininkams neturėtų kelti nuostabos. Būtent taip aviganiai gavo avis. „Jie bėga ratais ir jei kas išlenda iš rato, tai sukanda priekiniais dantukais. Avis nejaučia taip. Vaikas? Čia jau kitas klausimas. Tuo labiau, kad kanda piktybiškai“, – pastebi A. Jazukevičiūtė.
Žmonės, pasakoja ji, prieš įsigydami šunį turėtų įvertinti ir tai, kad nė vienas šuo nebuvo išveistas tiesiog gulėti ant lovos. „Jei žmogus perka haskį, tai ir turi suprasti, kad perka haskį. Kad su juo turės bėgioti, užsiimti, skirti laiko išmokyti, kad šuo eitų tvarkingai greta. Jei tai supranta, tada viskas gerai“, – pabrėžia pašnekovė.
„Dažniausiai paklausus žmonių, kodėl jie rinkosi labradorą ar retriverį, jie sako, kad tai draugiški ir vaikus mėgstantys šunys. Ties tuo faktu aš neužsifiksuočiau. Nes šunys turi dantis ir gali kąsti“, – sako trenerė. Esą žmonės neįvertina, kad šios veislės taip pat yra darbiniai šunys, kuriems reikia daug apkrovos ir jiems tikrai neužtenka palakstyti su vaikais.
„Jie taip pat labai linkę į emocijas, šokinėjimus. Mėgsta bėgti prie kitų žmonių ir sveikintis. Žmonės to neįvertinę, atėję prašo, kad kaip greičiau išmokyti, kad jis nešoktų“, – teigia pašnekovė. Ir nors šie šunys tikrai yra draugiški, sako A. Jazukevičiūtė, besidžiaugdami ir šokinėdami, jie lengvai gali sužeisti vaikus.
