Kad kartą paragavęs žmogaus kraujo, šuo tampa pavojingu, A. Zaleckas laiko tik populiariu mitu „Šuo juk nėra vampyras“, – sako kinologas. Tačiau pastebi, kad yra šunų, kuriuos jis vadina įdomiais ir šie kanda net neragavę jokio kraujo. Jų prognozuoti esą neįmanoma.
Stebuklingo būdo, kaip atpažinti agresyviai nusiteikusį šunį, A. Zaleckas neturi. Šuo, anot jo, daugybę metų gyvena su žmogumi ir yra puikus manipuliatorius, kuris išmoksta vienokios ar kitokios elgsenos. „Jei šuo yra normalus, tai yra keli ženklai, kurie padės atpažinti, kad šis ruošiasi pulti“, – pasakoja kinologas.
Esą žmonės klaidingai mano, kad jei šuo vizgina uodegą, jis nepuls. Jei įsitempęs šuo nestipriais judesiais vizgina uodegą – tai irgi yra negeras ženklas.
„Šuns įkandimas įvyksta labai greitai. Šuo kanda, nes kažkas prie jo lenda. Todėl visų pirma reikia nelysti prie šuns, stengtis jį apeiti. Jei žinote, kad kaimynai turi piktą šunį, o jų varteliai atidaryti, geriau apeikite tuos vartelius. Tas šuo, kuris kąs, tai padarys labai greitai, net nesulojęs. Todėl reikia būti atsargiems“, – teigia kinologas.
Netinkama reakcija gali pasibaigti plėštinėmis žaizdomis
Tačiau jei nepavyksta išvengti pavojaus ir į jus atbėga agresyviai nusiteikęs šuo, kinologas pataria nuo šuns atsiskirti kažkokiu daiktu. „Vaikai gali nuo šuns atsitverti kuprine. Ją reikėtų laikyti toje pusėje, iš kurios atbėga šuo. Šuniui toks netikėtas daiktas sukels šiokių tokių įtarumų, jei tas šuo bailus. O dauguma šunų ir yra bailūs. Jei šuo puola, reikia tą daiktą kišti šuniui, kad šis turėtų į ką kąsti ir taip apsaugosite savo kūną“, – pataria A. Zaleckas.
Jei po ranka nėra jokio daikto, sako kinologas, tada reikia ieškotis kokios nors aukštesnės vietos, ant kurios galite pasilipti. „Vaikams visada sakau, kad jei juos puola šuo, tai reikia paimti akmenį ir mesti į langą. Tėveliai turės įdėti naują langą, bet tu liksi gyvas. Jei puola didelis, agresyvus šuo, tai sužalojimai gali būti labai rimti“, – teigia kinolgas.
Jie jūsų šuo susikibo su kitu šunimi, pasakoja A. Zaleckas, reikia rasti du pagalius. „Ir gink dieve, tais pagaliais nemušti šunų. Tai tik juos dar labiau supykdys. Šeimininkai turi nusiraminti, tvirtai suimti savo šunis ir kišti abiem šunims tuos pagalius į nasrus ir taip juos atžiodyti“, – pasakoja pašnekovas.
Esą šiek tiek kitaip reikėtų elgtis, jei susikibę varžovai nėra lygus, pavyzdžiui, didesnis šuo užpuolė mažesnį. „Reikia suimti didesnį šunį, kad šis negalėtų purtyti mažesnio šuns. Juk žinote, šunys net žaisdami purto savo grobį. Taip jie bando sulaužyti aukos stuburą“, – aiškina A. Zaleckas.
Atsidūrus tokioje situacijoje, kinologas pataria pakelti didesnį šunį nuo žemės. Esą nejausdamos pagrindo po kojomis, šuo nesijaus stabiliai. Tai padarius, reikėtų bandyti pagaliu ar kitu daiktu atžiodyti nasrus. „Svarbiausia, jei šunys susikibo ar šuo užpuolė žmogų, tai negalima bandyti atplėšti tą šunį. Tokiu atveju šuo manys, kad iš to atimamas grobis ir jis įsikąs dar tvirčiau, ir tada bus baisios plėštinės žaizdos“, – pabrėžia jis.
Jei jūsų šuo užpuolė žmogų, pasakoja kinologas, būtina dėti visas įmanomas pastangas kaip įmanoma greičiau išgelbėti žmogų. Esą šunį galima bandyti pridusinti. „Jei pjaunasi du šunys, pridusindami jų neatskirsite: jūsų rankos bus sukramtytos. O jei šuo užpuolė žmogų, tada jau galima šunį pakelti ir prismaugti“, – teigia A. Zaleckas.
Tačiau, anot jo, geriausias būdas apsisaugoti nuo šuns užpuolimo, tai yra visada mąstyti ir stebėti savo augintinį. „Jei žinote, kad jūsų šuo agresyvus, tai vedžiokite jį su antsnukiu. Reikia gerbti kitus žmones ir vengti susidūrimų, kurie gali baigtis nelaimėmis“, – pataria kinologas.
A. Zaleckas pastebi, kad dažnai šunų augintojai negalvoja: vedžioja šunį paliktą ant ilgo pavadžio, danguje šaudo varnas ir nestebi savo keturkojų. „Jeigu tu išvedei šunį, tai turi stebėti visą laiką aplinką, nebūti atsipalaidavęs. Būna, kad pamatai palaidą šunį ir paprašai, kad jį prisisegtų, o tau atsako, kad šuo nėra piktas. Tai nėra atsakymas. Šuo yra gyvas sutvėrimas, žvėris. Jis gali net nenorėdamas mus sužeisti, pavyzdžiui, gaudydamas musę gali grybštelti prabėgančio vaiko ranką. Siūlau mylėti vieni kitus ir stengtis išvengti tokių nelaimių“, – sako pašnekovas.
Pasak kinologo, yra šunų, kurių elgesys nėra prognozuojamas. Tai esą gali nulemti arba genetika, arba gyvūno socializacija. Tokius šunis kinologas vadina įdomiais. „Jei šuo yra įdomus, tai jis yra nenuspėjamas. Jei žinome šuns elgseną, galime nuspėti situaciją. Pavyzdžiui, žinai, kad šuo gins savo maistą, todėl prie to maisto nelendi. Bet yra tokių šunų, kurie bet kada gali kąsti. Daug šunų tampa agresyvūs tamsiu paros metu. Tokie šunys gali pulti savo šeimininką ar kitus šeimos narius“, – sako A. Zaleckas ir pabrėžia, kad auginant tokį šunį, būtina jį atidžiai stebėti.
Vienas iš ženklų, kad jūsų šuo yra kitoks, yra jei jis bando pulti ar jau yra jus užpuolęs. „Kodėl sakoma, kad vilko nepaimsi ir neprijaukinsi? Jis pastoviai bandys dominuoti prieš savo šeimininką. Šuo tikrai yra nutolęs nuo vilko. Bet vis tiek gali būti, kad jis bandys dominuoti. Žmonės būna skambina ir sako, kad jų šuo žaisdamas urzgia. Tai nieko baisaus, bet reikia žiūrėti kaip jis urzgia. Jei tu užmynei jam ant kojos ir jis urzgia, tai čia nieko baisaus“, – pasakoja kinologas.
Tačiau jei jūsų keturkojis patenka į A. Zalecko vadinamųjų įdomių šunų kategoriją, tai jis pabudęs iš miegų gali pulti. Tokie šunys dažnai būna draugiški svetimiems žmonės, bet tik šiems patapus savais – bando pulti. „Tai yra pats pirmas įspėjimas, kad kažkas su jūsų šunimi yra negerai. Turint tokį šunį, siūlyčiau kreiptis į dresuotoją. Galbūt šuniui tiesiog trūksta iškrovos. Juk daugybė konfliktų prasideda, nes žmonės neturi ką veikti. Iš to nieko neveikimo jie stebi ir skundžia kaimynus. Tai lygiai taip pat su šunimis. Su jais reikia užsiimti“, – teigia A. Zaleckas.
Jei šeimoje turite vaikų, A. Zaleckas teigia, kad reikia sudaryti vaikams tinkamas sąlygas. „Priešingai nei ką žmonės mėgsta sakyti, šuo neturi pavydo jausmo. Kuo didesnė šeima, tuo šuo jaučiasi saugesnis. Nes kuo didesnis žuvų tuntas, tuo jos saugesnės. Kuo didesnė vilkų gauja, tuo ji saugesnė. Šuo nepavydi, bet šuo bando nustatyti savo hierarchiją“, – sako kinologas.
Šeimoje esant mažiems vaikams reikalingas ypač didelis atsargumas. Kinologas pasakoja, kad yra šunų, kurie labai aktyviai lenda prie vaikų ir nebūtinai nori juos sužeisti. „Gali būti, kad šuo nervinsis, daug lekuos, šoks ant vežimėlio. Šeimininkas turi labai elementariai šuniui parodyti, kad, pavyzdžiui, vaiko verkimas turi būti susietas su komanda „eik į vietą“. Vaikas verkia, šuo nueina į vietą ir už tai gauna skanėstą“, – teigia A. Zaleckas.
