DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?

Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Atsakomybė įvertinti ir nuspręsti, ar šuo kelia grėsmę maisto saugai tenka viešojo maitinimo įstaigos administracijai. „Pasirinkimas, ar priimti lankytojus su augintiniais, pareiga esant reikalui sudrausminti klientus dėl jų augintinių elgsenos, užtikrinti maisto saugą ir kitų klientų komfortą bei tinkamą aptarnavimą – maitinimo įstaigos atsakomybė“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė - valstybinė maisto produktų inspektorė Laura Ivakauskienė.

Taigi kiekvienos kavinės administracija nusprendžia, ar jos yra gyvūnams draugiška aplinka. Internete galima rasti sąrašų, kuriuose yra skelbiamos gyvūnams draugiškos kavinės. Tačiau kaip pastebi su savo augintiniu į kavines mėgstantis eiti vilnietis Kęstutis, sąrašai yra pasenę, o informacija retai atnaujinama.

„Su augintiniu į kavines einu dažnai, nes vakare su savo šunimi noriu praleisti kuo daugiau laiko. Kavinės tam tampa patogia vieta“, – pasakoja Kęstutis. Tačiau jis neslepia: tam, kad su Hula praleistų laiką, tenka susidurti su keliais nepatogumais.

Yra daugybė kavinių, pasakoja vilnietis, kurios nesiskelbia, kad priima su gyvūnais, tačiau yra kitaip. „Labai dažnai prieš eidamas į kavinę, aš pasiskambinu. Patikinus, kad šuo yra dresuotas, niekas neprieštarauja, kad ateisiu su šunimi“, – tikina jis.

Kęstutis pastebi ir tendenciją, kad didžioji dalis kavinių, kurios priima su keturkojais, nėra pačios prabangiausios. „Puiku, kad kavinės priima su gyvūnais, tačiau didžioji dalis jų primena alines arba „hamburgerines“. Žmogui, kuris kiekvieną dieną nenori gerti alaus arba valgyti kiaulės koją ar mėsainį – pasirinkimas ribotas“, – sako vilnietis.

O štai kaunietė Justina teigia, kad vietų, kur nueiti su jos auksaspalviu retriveriu Kaune tikrai užtenka. „Veduosi šunį visur, kur pati manau, kad yra protinga šunį vestis. Jis neturi trukdyti man ar kitiems. Beveik visos lauko kavinės priima, o tokiose vietose kaip „Vero Cafe“ ar „Knygų ministerija“ net neprašius vandens, jo atneša šuniui“, – pasakoja kaunietė. Esą vienintelis dalykas, kuris kelia nepatogumus, tai žmonės, kurie neatsiklausę pradeda glostyti Goldį.

Šeimos restoranuose – gyvūnams ne vieta

Nors abu pašnekovai tikina, kad nėra sulaukę neigiamų reakcijų, jog kažkur atėjo su savo augintiniu, kavinių, kurios nelaukia gyvūnų, tikrai yra daug. Viena iš tokių yra „Jurgis ir drakonas“.

„Ne, žinokit, negalima“, – pasiteiravus, ar į „Jurgį ir drakoną“ galima ateiti su gyvūnu, atsako personalo vadybininkė Gintarė Burnickė. Ji teigia, kad jų restoranas yra šeimos restoranas, tad gyvūnams vietos nėra. „Mes esame įsirengę ir žaidimų kampus, aikšteles, tai dėl tų mažų vaikų saugumo mes ir priėmėme tokį sprendimą, kad savo svečių su augintiniais mes neįleidžiame. Jeigu pamatome po laiko, tai aišku leidžiame savo svečiams pabaigti valgyti, bet šiaip laikomės tokios taisyklės, kad tegu svečiai palieka savo augintinius namuose“, – sako G. Burnickė.

Norint patekti į šį restoraną su augintiniu nepadės ir argumentas, kad jūsų šuo – nykštukinis. Šunų, teigia G. Burnickė, jie neskirsto nei pagal dydį, nei pagal veislę. „Čia ateina mamos su vaikais. Būna ir vaikų alergiškų. Taip pat turime atvirą picų zoną. Vis tiek gyvūnai šeriasi ir tai nėra turbūt suderinama su higienos taisyklėmis“, – teigia personalo vadybininkė.

Panašiai teigia ir Druskininkuose įsikūrusio restorano „Sicilia“ atstovė Simona. „Su gyvūnais viduje nepriimame, nes nemažai būna nusiskundimų iš kitų klientų. Žmonės valgo, o šalia gyvūnėlis sėdi, purtosi, vaikštinėja po kėdėm. Svečiai nepatenkinti. Vis tiek, čia maisto įstaiga“, – teigia Simona ir priduria, kad lauko terasoje lankytojai su augintiniais yra laukiami.

Savo nuomone apie šunis kavinėse pasidalino ir DELFI skaitytoja Greta. Mergina teigia, kad nors ir pati augina šunis, jiems kavinėse ar restoranuose nėra vieta. Tačiau ji esą neprieštarauja, jei šunį atsiveda į barą. „Ten nėra maisto ar stalų, kur jie užsilips. Man yra buvę, kad sėdėjau kavinės viduje ir jutau, kad kažkas man laižo plaukus. Atsisuku, o ten vidutinio dydžio šuo, kuris užsilipęs ant fotelio. Jis buvo man tiesiai prie veido ir laižė plaukus. Kai šeimininkų paprašiau, kad jie nukeltų savo šunį, man pareiškė, kad jis švarus šuo ir kad namuose jis visad būna ant fotelio. Bet juk ten ne namai“, – piktinasi kaunietė Greta.

Tačiau net ir gyvūnus mielai priimančios vietos, tokiais atvejais turi taisyklių. Kaune esančios kavinės „KaravanSarai“ savininkė teigia, kad prieš į vidų įleisdama lankytojus su šunimis, visada pasiteirauja, ar jau esantys klientai neprieštarauja. „Būna juk ir alergiją turinčių žmonių. Bet aš nesu prieš gyvūnus. Kartą važiavau iš Kauno specialiai į Vilnių papietauti ir manęs su šuniuku neįleido į kavinę. Todėl aš labai vertinu vietas, kurios įsileidžia. Ir pati įleidžiu. Jei šuo yra ramus, tai man nėra jokių problemų. Svarbu tik, kad šalia nebūtų alergiškų žmonių“, – pasakoja savininkė.

Kiti maitinimo įstaigų savininkai net neįsivaizduoja savo veiklos be gyvūnų. „Mes niekada negalvojome, kad gali būti kitaip. Visiškai natūralu, kad lankytojai gali ateiti su savo šunimis. Tačiau tie šunys turi būti adekvatūs“, – pabrėžia Vilniuje įsikūrusio „Baras šuo“ savininkas Paulius Sasnauskas.

Turi net šunų alaus

Kai kurios vietos taip laukia lankytojų su šunimis, kad savo meniu turi ir šunų alų. „Tai yra belgiškas nealkoholinis šunų alus, kuris yra patiekiamas buteliukuose. Turime dviejų skonių: jautienos ir paukštienos. Alų atnešame ir įpilame į dubenėlį. Šuo yra aptarnaujamas kaip klientas“, – pasakoja Klaipėdoje įsikūrusio „New York Gastro“ atstovė. Esą toks alus kainuoja 2,40 eur.

Vilniečio Kęstučio šuo irgi pabandė šunų alaus. Ar jam šis gėrimas patiko, galite pamatyti peržiūrėję vaizdo įrašą.

Tačiau keturkojų augintojai pasigenda ne tik maitinimo įstaigų. „Man kaip šunį augintojui būtų smagu, jei atsirastų daugiau prekybos centrų, į kuriuos galėčiau ateiti su savo augintiniu. Vilniuje dabar yra toks tik vienas – „Gedimino 9”. Aš ten bičiuliui rinkau dovaną, daviau šuniui komandą būt. Jis būna, o aš renkuosi dovaną“, – pasakoja Kęstutis. Anot jo, jei kiti prekybos centrai nuspręstų priimti lankytojus su šunimis, gal ir klientų nepagausėtų, tačiau atmosfera tikrai pagerėtų.

O štai Klaipėdos miestas ėmėsi inovacijų šioje srityje. Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Klaipėdos savivaldybė sukūrė internetinį žemėlapį, kuriame galima pažymėti Klaipėdos kavines ir barus, į kuriuos įleidžiami klientai su savo augintiniais – šunimis, katėmis ar net žuvytėmis. „Tiesa, norime pabrėžti, kad bus žymimos ir maitinimo įstaigos, į kurias gyvūnai neįleidžiami. Neabejojame, jog yra žmonių, kuriems tokia draugija būtų nemaloni, tad pažvelgę į žemėlapį, jie žinos, kur keturkojų tikrai nesutiks“, – aiškino Klaipėdos m. savivaldybės viešųjų ryšių atstovas Vitalijus Čiapas.

DELFI nusprendė sudaryti visoje Lietuvoje gyvūnams draugiškų įstaigų sąrašą. Norintys papildyti ir informuoti, kuriose įstaigose galima apsilankyti su gyvūnais, kviečiami siųsti įstaigos pavadinimą į šį elektroninio pašto adresą: [e-mail]