Peršalimo ligos kankina ne tik žmones
Specialistė įvardina susirgimus, dėl kurių pavasario metu gyvūnų šeimininkai dažniausiai kreipiasi į veterinarijos gydytojus.
Gripo epidemija toli gražu kankina ne vien žmones – su panašiais simptomais gali susidurti ir gyvūnai. Šunų kosulį šeimininkai dažnai klaidingai palaiko springimu ir pernelyg dėl to nesusirūpina, nors iš tiesų augintinis gali jaustis labai blogai.
„Kai šuniui pasireiškia virusinis kosulys, į kliniką šeimininkai kreipiasi aiškindami, kad kažkas užstrigo gyvūno gerklėje, jis užspringo. Tai yra klaidinga nuomonė. Tokiu atveju dirginama trachėja, pasireiškia springstantis kosulys, kartais net atsikosint. Vėlesnėse stadijose kosulys kankina net iki vėmimo, gyvūnas jaučiasi prastai. Pakyla jo temperatūra, būna paraudusios akys, iš nosies ir akių teka išskyros“, – aiškina V. Misiūnienė.
Komplikacijos atveju gresia plaučių uždegimas, todėl pastebėjus požymius, delsti nereikėtų. Jei gyvūnas kosėja keletą dienų ar vieną, bet stipriai, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Visgi, pavasario orai – apgaulingi, o kiek pašildžiusi saulė gali mestelėti šeimininkams ne pačių geriausių idėjų. Pavyzdžiui, augintiniui parodžius susidomėjimą maudynėmis vandens telkinyje ir šeimininkui leidus jam pasimaudyti, yra didelė gyvūno peršalimo tikimybė: peršąla šlapimo pūslė, plaučiai, o netrukus pasireiškia ir su šiais peršalimais susijusios ligos.
Erkės darosi vis gudresnės
Anot veterinarijos gydytojos, pavasarį gerokai išauga gyvūnų patiriamų traumų skaičius, ypač tokių atvejų, kuomet lauke pasivaikščioję augintiniai susipjausto letenėles,
„Sniege galima rasti įvairių stikliukų, kurie būna užšalę. Kai viskas atitirpsta, išlenda įvairios šiukšlės, stiklai. Gyvūnai į klinikas atvedami su pakankamai rimtomis traumomis, kreipiamasi dėl perdurtų kojų“, – teigia veterinarijos gydytoja.
Vis dėlto, pavasarį labiausiai bijoti reikia erkių. Nuo jų saugotis tuomet, kai įšils, yra per vėlu – saugoti savo gyvūną nuo šios grėsmės reikėtų jau dabar. Vos atšilus jos prabunda ir laukia savo aukų ant sausos žolės, krūmo šakelių.
„Erkės gali sukelti tokias parazitines ligas kaip babeziozė, erlichiozė, Laimo liga, erkinis encefalitas. Jei įsisiurbia erkė, aišku, kad reikia ją ištraukti, bet tai, deja, dar neapsaugo nuo ligų. Reikia stebėti gyvūną, ar jam nepasireiškia tokie požymiai, kaip vėmimas, viduriavimas, tamsus šlapimas, nenoras valgyti, pakilusi temperatūra“, – vardina specialistė.
Pastebėjus minėtus požymius, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris paims kraujo tepinėlį ir jį ištirs.
„Geriau išsitirti ir nustatyti, kad ligos nėra, nei pavėluoti pradėti gydymą. Dažnos komplikacijos – inkstų ir kepenų nepakankamumas, galintis sukelti augintinio mirtį. Negydomos šios ligos yra mirtinos“, – perspėja V. Misiūnienė.
Ne kiekviena priemonė gali padėti
Esama įvairių priemonių, saugančių nuo erkių sukeliamų ligų: tabletės, užlašinami tirpalai, purškiami preparatai, antkakliai nuo erkių. Vis dėlto, nėra garantijos, kad naudojama priemonė jūsų augintiniui bus tinkama, todėl svarbu įsitikinti, kuri iš jų veikia geriausiai. Tai gali būti individualu.
„Apsaugą naudoti būtina nuo pat ankstyvo pavasario. Jei neveikia viena priemonė, reikia rinktis kitą. Galbūt jūsų teritorijoje vaikšto žmonės su gyvūnais ir erkės jau priprato prie tam tikro preparato. Vis dėlto, negalima naudoti visų priemonių iš karto – tai gali būti pernelyg didelis krūvis organizmui, sukeliantis įvairius apsinuodijimus“, – aiškina veterinarijos gydytoja.
V. Misiūnienės teigimu, vien apžiūrėti šuns po pasivaikščiojimo nepakanka – erkės šiais laikais yra tokios gudrios, kad sugeba įsisiurbti į nepastebimas kūno vietas. Labiausiai erkių mėgstamos vietos – ausys, užausiai, vieta aplink lūpas, pažastys, pilvas. Bet randama įsisiurbusių erkių ir pačiose keisčiausiose vietose.
„Veterinarijos gydytojai randa erkių, įsisiurbusių šuns pėdutėse, dantenose, gomuryje, giliai ausies viduje. Ten juk taip paprastai nepatikrinsi ir nepažiūrėsi“, – mano ji.
Daugiau sužinosite peržiūrėję transliacijos įrašą.
