Šiuo metu Lietuvoje galioja prievolė mikroschemomis ženklinti ir Gyvūnų augintinių registre registruoti tik iš Lietuvos teritorijos išvežamus ir į ją įvežamus šunis, kates, šeškus. Taip pat – kai perduodamos savininkystės teises į augintinius.
Kiti gyventojai patys renkasi, ženklinti savo augintinius, ar ne. Tačiau, gyvūnų globos organizacijų teigimu, augintinių savininkai dažnai klysta nuvertindami savo augintinio identifikavimo būtinybę.
„Klaidinga manyti, kad prieglaudose – tik jaunikliai, kurių nebuvo kur padėti katei ar kalei susilaukus palikuonių. 70 proc. gyvūnų į prieglaudas patenka suaugę. Prieglaudos pilnos neženklintų suaugusių šunų ir kačių, kurie pabėgo tiek iš kiemo, tiek nutrūko nuo grandinės ar kitaip nuklydo. Taip gali atsitikti bet kam“, – sakė nevyriausybinės benamių gyvūnų prieglaudos VšĮ „Penkta koja”, šiuo metu globojančios beveik 300 šunų, atstovė Saulenė Taruskaitė Vanebo.
Ženklinimas – atsakomybės prisiėmimas
Nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) Kėdainių rajone 2017 m. gruodį – 2018 m. sausį atlikta apklausa parodė, kad daugiau net ketvirtis (27,5 proc.) gyventojų klaidingai mano, jog gyvūno ženklinimas nėra reikalingas, jei šuo yra pririštas.
Dar 24,2 proc. žmonių „tiesiog nepagalvojo apie tai”, kad savo šunis reiktų paženklinti.
„Žmonės šunų neženklina ne dėl lėšų trūkumo. Tai – atsakomybės gyvūno atžvilgiu klausimas. Tik mažiau nei trečdalis žmonių, kurie nėra paženklinę savo šunų, apklausos metu nurodė, kad to nepadarė dėl finansinių sumetimų”, – sakė LGTAO vadovė Brigita Kymantaitė.
LGTAO, bendradarbiaudama su Kėdainių savivaldybėje veikiančia gyvūnų globos organizacija „Pifas“, nuo 2016 metų vykdo šunų ir kačių ženklinimo akciją, kurios metu pensininkams ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams augintinio ženklinimas ir registracija yra nemokama, kitų prašoma prisidėti 5 Eur.
„Įprastai, jei gyvūnas neženklintas, jis keliauja į sausakimšas prieglaudas ir išbūna ten ištisas savaites, kol savininkas jį suranda. Gyvūnui tai – didžiulis stresas ir kančia. Tuo metu turime atvejų, kai rastą paženklintą ir registruotą augintinį grąžinti namo užtrukome vos 15 minučių”, – pasakoja „Pifo“ atstovė Greta Linkė.
Jos teigimu, 14 dienų paklydusius augintinius prieglaudose išlaiko savivaldybė, o vėliau organizacijos turi tam ieškotis žmonių paramos pačios.
„Ne visi pamato skelbimus „Facebook“, todėl iš kaimo vietovių atklydę, nuo savininkų pasprukę ar nutrūkę neženklinti gyvūnai yra viena iš didžiausių mūsų problemų”, – sakė G. Linkė.
Kastracijos programa be ženklinimo – neįmanoma
„Pifo” atstovė pritaria ir prieš porą metų skambėjusiems siūlymams Vyriausybei parengti gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą bei numatyti lėšas jai įgyvendinti, tačiau tik po privalomo ženklinimo įvedimo.
Jos teigimu, kastracija yra labai svarbi priemonė, tačiau tai – intervencinė, brangi ir didelės infrastruktūros reikalaujanti operacija, tad kol kas tokios programos įgyvendinti visose kaimiškose vietovėse nebūtų įmanoma.
G. Linkė pastebi, kad būna atvejų, kai nemokamos ar pigesnės kastracijos akcijomis, skirtomis socialiai remtiniems gyventojams, bando pasinaudoti asmenys, atsisakantys ženklinti savo gyvūną.
„Tokiais atvejais paslaugos neteikiame. Jei asmuo atsisako paženklinti gyvūną ir registruoti save kaip jo savininką, jis vengia prisiimti visapusišką atsakomybę. Tik paženklinus augintinius žinosime, kas yra jų savininkai ir kuriems nepriteklių kenčiantiems gyventojams tikrai reikalinga finansinė pagalba kastracijai ir sterilizacijai”, – teigė G. Linkė.