Nustebino pareikalauta pinigų suma
Apie susiklosčiusią situaciją DELFI informavo Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, negalinti patikėti, kodėl šeimininkams buvo negrąžinamas jų augintinis. Ji stebisi, kad už maždaug valandą laiko prieglaudoje laikytą gyvūną buvo pareikalauta sumokėti 50 Eur. Neva toks yra prieglaudoje praleisto laiko įkainis. Nesumokėjus šios sumos, prieglauda atsisako grąžinti gyvūną.
„Visiška nesąmonė, kad šeimininkams negrąžina jų šuns. Tai yra pasipinigavimo forma – ne pirmas kartas, kai tokiu būdu prieglauda liepia žmonėms susimokėti už neaišku ką. O jei jis tiek pinigų neturi, tai gyvūnas lieka eutanazijai „Nuare“, ar kaip?“ – stebisi B. Kymantaitė.
Šuns šeimininkas Tadas sako, kad vasario 11 d. iš kiemo išėjęs jo šuo nuklydo, o pro šalį automobiliu važiavusi moteris jį pasiėmė ir netrukus internete paviešino skelbimus apie rastą šunį. Tuomet ji kreipėsi į „Nuarą“ prašydama, kad jie savo feisbuko paskyroje pasidalintų skelbimu – taip jis pasieks platesnę žmonių auditoriją. Prieglauda paprašė gyvūną perduoti jiems.
„Netrukus į prieglaudą atvyko mano mama. Jos buvo paprašyta užpildyti šuns atsiėmimo formą ir pareikalauta sumokėti 50 Eur. Mama paklausė, už ką, ir pasakė, kad tiek neturi. Tada jai buvo atsakyta – jei neturite pinigų, šuns negrąžinsime“, – prisimena Tadas.
Išsigandusi moteris pasiėmė su savimi anketą ir pabėgo. Išaušus rytui, į prieglaudą atvyko jos vyras, pasiruošęs prieglaudos pareikalautą pinigų sumą.
„Tuomet jam pasakė, kad 50 Eur reikia sumokėti už nakvynę, maitinimą ir ženklinimą. Tai įsivaizduokit: o už ką vakar pinigų prašė? Už paslaugas, kurių dar nebuvo suteikę. Jei būtume iš pat pradžių sumokėję, tai neaišku, kur tie pinigai būtų nuėję. „Nuaras“ taip apgaudinėja žmones“, – piktinasi Tadas.
Pasitaręs su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, vyras priėmė sprendimą sumokėti pinigus, nes nežinia, kas prieglaudoje yra daroma su gyvūnu, mat jo elgesys buvo pasikeitęs.
„Kai jį parsivežiau, šuo pradėjo visur daužytis. 17 metų priekurtis ir prastai matantis šuo anksčiau buvo ramus. Be mūsų sutikimo šunį ir vakcinavo, ir ženklino. Žmonės yra apgaudinėjami. Buvo pateikta sąskaita, tačiau paaiškinti, kiek ir už ką reikia mokėti, jie negalėjo. Bendra suma buvo 65 Eur“, – teigia šuns šeimininkas.
Savivaldybė sumoka tik už beglobius gyvūnus
Šiuo klausimu kreipėmės ir į Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių. Iš jo buvo gautas atsakymas, kad „pagal pasirašytą „Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos Kaune paslaugų pirkimo sutartį“, savivaldybė bendrovei „Nuaras“ apmoka už bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti. Per 14 dienų paaiškėjus gyvūno savininkui, šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas.
„Nuaras“ veikia pagal paslaugų pirkimo sutartį su Kauno miesto savivaldybe dėl bešeimininkių ir neprižiūrimų gyvūnų paėmimo ir laikinos globos.
Prieglaudos vadovė Jurgita Gustaitienė pabrėžia, kad šiuo atveju šuo turėjo šeimininką, todėl, pagal sutartį su savivaldybe, savininkas privalo sumokėti nustatytą mokestį. Savivaldybė šiuo atveju nieko „Nuarui“ nemoka, nes tai nėra beglobis gyvūnas.
J. Gustaitienė teigia, kad su gyvūno šeimininke susitarti gražiuoju nepavyko – viena prieglaudos darbuotoja jau perdavė policijai pareiškimą dėl šokiruojančio šeimininkės elgesio.
„Moters elgesys vėlų sekmadienio vakarą šokiravo. Atminkite, sekmadienis – ne darbo metas, o moteris skandalus kelia 23 val. Šįkart savininkas turės ne tik atlyginti už gyvūno išlaikymą, bet ir už viešosios tvarkos trikdymą, darbuotojo sužeidimą, įmonės dokumentų suniokojimą, vagystę. Tai spręs policija“, – aiškina „Nuaro“ vadovė.
J. Gustaitienė teigia, kad augintinio „išpirkimo“ kaina priklauso nuo to, ar jis yra sergantis, ar buvo reikalinga skubi pagalba, ar juo pasirūpinta darbo, ar ne darbo metu, kaip tai buvo sudėtinga. Šįkart šeimininkų paprašyta 50 Eur.
„Pagal įstatymus, negalime iš globos namų atiduoti neženklinto gyvūno. Atmetus jį ir 21 proc. PVM, kokia suma iš tų 50 Eur telieka? Jokia įstaiga net pažymos už tokią kainą nespausdintų. O čia gyvas sutvėrimas, kurį reikia prižiūrėti, atlikti dezinfekciją. Nekalbu apie krūvas dokumentų“, – teigia ji.
„Nuaro“ vadovė įsitikinusi, kad šioje situacijoje kaltas yra gyvūno savininkas, o ne prieglauda.
„Mūsų dėka šuo nepateko po automobiliu ir šiltai laukia šeimininkų. Bet aišku, kad vietoje „ačiū“ turėsime naujų negatyvių komentatorių. Mums būtų lengviausia, jei savivaldybė tai apmokėtų, o po to pati iš žmogaus atsiimtų. Gaudydami beglobį, mes nežinome, ar jis turi savininką, ar ne. Bet taip yra taupomi pinigai“, – teigia J. Gustaitienė.
