Augintinis, kuris nepridaro jokios žalos ir dievina vandenį
Užsigeidusi draugijos, Sigutė nė nesvarstė apie šuniuką ar kačiuką – mergina žinojo, kad geriausiai jai draugiją palaikys sraigė. Kodėl sraigė? Nes ji nekaukia naktimis ir nesiprašo išvedama į lauką, nesugraužia ir nesudrasko baldų ir nereikalauja daug dėmesio. Su ja gali būti kada panorėjęs, o kai esi pavargęs ir nori pabūti vienas, sraigė tai supras, tikrai nesupyks ir neliūdės.
„Nuo pat vaikystės sraigė man buvo labai įdomus gyvūnas. Ji viską jaučia per akis, per ragelius, kurie jai padeda orientuotis aplinkoje, nujausti pavojus ir grėsmes. Taip pat jos – hermafroditės. Paprastai sakant, tai reiškia, kad sraigė yra ir patinas, ir patelė viename kūne“, – su užsidegimu pasakoja Sigutė.
„Galų gale – tai labai gražūs padarai, o jei sraigę padėsi vienoje vietoje, ji niekur nepabėgs. Jei ir pajudės iš vietos tau nematant, tai gal metrą, bet ne daugiau“, – privalumus vardija pašnekovė.
Sraigės laikymo sąlygas šeimininkė vadina tropinėmis. Augintinio gerą savijautą užtikrina dvi sąlygos – jo namais tapusiame terariume turi būti šilta ir drėgna. Ypač sraigei svarbu gauti daug vandens.
„Kadangi ji labai mėgsta vandenį, ją reikia dažnai maudyti. Net ir pagrindas, ant kurio ji gyvena, turi būti visada šlapias. Kai dingsta drėgmė ir sraigė išsausėja, jai pasidaro per šalta ir ji užsidaro. Tada ji miega, nieko nevalgo ir nieko neveikia. Tiesa, sraigė yra nakties gyvūnas ir jai daug šviesos nereikia. Jei sraigė gauna per daug šviesos, ji pradeda nieko neveikti“, – pasakoja Sigutė.
Gario šeimininkė tikina, kad jos augintiniui labiausiai patinka maudynės duše. Nors turbūt ne kiekvienam pavyktų pastebėti sraigės emocijas, bet savo augintinio džiaugsmą šeimininkė lengvai atpažįsta.
„Jeigu jai patinka tai, ką darau, ji visu kūnu išsitiesia, išlenda iš savo kiauto ir netikrina aplinkos, nes jaučiasi saugi. Kai sąlygos jai nepatinka, ji kažko bijo ar kažkuo nepasitiki, tada iš kiauto lenda labai lėtai, viso kūno neištiesia, saugosi. Vėlgi, kai jai nepatinka, ji pradeda labai stipriai seilėtis, spjaudytis ir leisti burbulus“, – aiškina Gario šeimininkė.
Savo šeimininkę sraigė atpažįsta – prie jos jaučiasi drąsiau
Sigutė pastebėjo, kad sraigė ją atpažįsta ir prie jos jaučiasi saugiau, nei prie svetimų žmonių. Tai moteris mato sraigės elgesyje, kuris nėra toks pat, kai šalia sraigės būna pati Sigutė, ir tada, kai netoli sraigės būna nepažįstamųjų.
„Jai labai nepatinka, kai jos kambaryje būna svetimų žmonių. Kai kas nors atvyksta, Garis neišlenda iš savo kiauto. Kai būdama viena jį pasiimu į rankas, jis iškart lenda iš kiauto, jam įdomu. O jei šalia atsiranda kitas žmogus, jis pradeda leisti burbulus. Garis viską jaučia“, – teigia Sigutė.
Apie sraigę moteris svajojo jau seniai – visą laiką ji norėjo auginti arba sraigę, arba afrikinį ežiuką, o vienu metu net galvojo, kad būtų puiku turėti juos abu vienu metu. Vis dėlto, idėjos auginti afrikinį ežiuką Sigutė kol kas atsisakė, bet mano, kad vieną dieną įsigys ir jį.
„Sraigę pamačiau internete – vienas pažįstamas atidavinėjo didžiųjų afrikinių sraigių sraigutes, ir aš pagalvojau, kad reikia pasiimti. Juk vis tiek iki tol, kol jos užaugs, praeis daug laiko. Pradėjusi tartis, labiau susidomėjau suaugusiomis sraigėmis“, – aiškina Sigutė.
Tiems, kas mano, kad sraigė yra keistas augintinis, Sigutė primena, kad esama žmonių, kurie augina gyvates ir vorus. Anot jos, tai yra nepalyginamai keisčiau.
„Taip, sraigė yra ganėtinai keistas augintinis, bet aš jos bent jau nebijau. Pavyzdžiui, šuo reikalauja labai daug atsakomybės, o jeigu nori iškeliauti – turi bėdą. Jį reikia nuolat vedžioti, su juo žaisti. Katės šeriasi, visur plaukai, ir dar tas charakteris – supyksta, atsisėda ir žiūri į sieną. Esu auginusi ir kates, ir šunis, todėl žinau, ką tai reiškia ir daugiau to nebenoriu“, – teigia moteris.
Tuo metu sraigę netgi galima pamiršti pamaitinti ir jai nieko nenutiks. Sigutė pasakoja, kad atsidūrusi blogose sąlygose sraigė užsisklendžia savo kiaute, nieko nebevalgo ir taip laukia ateinant „geresnių laikų“. Laikydamas sraigę, gali drąsiai keliauti kur panorėjęs – tereikia į jos terariumą pridėti morkų, o sugrįžus net ir po dviejų savaičių išvykos namuose pasitiks nepasikeitęs augintinis.
Susidomėjusiems dovanoja tokias pat sraiges
Sraiges auginantis Edgaras Čapulkovskis įsitikinęs, kad šie gyvūnai neturi tokių savybių, kurios neretai erzina kitokius gyvūnus auginančius žmones.
„Tai – tobulas augintinis. Jis yra nebrangus, tinka ir vaikams, ir suaugusiems. Taip pat galima naudoti kaip priemonę mokinant vaikus, kaip reikia elgtis su gyvūnais“, – privalumus skaičiuoja sraigių augintojas.
Tiesa, tai dar ne visi privalumai, kuriuos įžvelgia E. Čapulkovskis. Anot jo, sraigę auginti verta ir dėl to, nes ji neskleidžia jokio nemalonaus kvapo, negąsdina kaimynų ir svečių. Galų gale, turbūt neprieštarausite – auginti sraigę tikrai yra originalu.
Sigutės turimas Garis – tai vadinamoji didžioji achatina. Didžiąja ji pavadinta ne veltui. Anot E. Čapulkovskio, ši sraigė gali pasiekti 20 cm ilgį, o sverti 1 kg. Mylimas, gerai maitinamas ir drėkinamas gyvūnas gali nugyventi iki 10 metų.
E. Čapulkovskio teigimu, geriausia sraigę auginti stikliniame ar plastikiniame akvariume, kurio sieneles būtų galima lengvai nuvalyti kartą per savaitę, o visą indą – kartą per mėnesį. Didžiajai achatinai patogiausia gyventi ant kelių centimetrų sluoksnio substrato – kokoso durpių, humuso, komposto. Galima padėti gabalą medžio žievės, samanų, kritusių lapų.
Šiuo metu sraigių augintojas visiems, panorėjusiems neįprasto augintinio, dalina mažuosius sraigiukus. Jis skelbia, kad iki vasario 1 d. visi apie sraigišką draugiją svajojantys žmonės gali nemokamai pasiimti augintinį, iš kurio jokių nemalonių išdaigų galite nesitikėti.
