Išskirtinis šveicarų aviganio bruožas – baltas kailis. Nors šviesi spalva iš karto suteikia šiai šunų veislei aristokratiškumo, balto kailio aviganiai užsitraukė Hitlerio nemalonę ir buvo pasmerkti sunaikinimui. Kai XIX a. pabaigoje buvo pradėti veisti vokiečių aviganiai, visos spalvos ir atspalviai buvo įmanomi, tačiau įsigalėjus nacistiniam režimui baltieji aviganiai Vokietijoje buvo uždrausti. Vos gimę balto kailio šuniukai buvo slepiami ir neregistruojami veislės knygoje, tad po II pasaulinio karo baltųjų aviganių praktiškai neliko.
Baltieji šveicarų aviganiai išliko ir labai išpopuliarėjo Kanadoje ir JAV. Prie to labai prisidėjo Geraldine Rockeffeler, kuri dar prieš karą į savo veislyną atsivežė aukšto lygio šunis iš Vokietijos. Ledi Geraldina turėjo per 150 įvairiaspalvių vokiečių aviganių ir veisė juodai auksinius, vienspalvius juodus ir vienspalvius baltus vokiečių aviganius. 1991 m. šveicarai pirmieji registravo šią veislę Europoje ir nuo tada ji vadinama Baltaisiais šveicarų aviganiais (White Swiss Shepherd) pagal TKF klasifikaciją.
„Suradau baltuosius šveicarų aviganius visai netyčia, ieškodama vokiečių aviganio, tačiau išgirdusi apie charakterį ir daugiau pasidomėjusi šia veisle supratau, kad jis idealus draugas didelei šeimai. Pasirinkimas pasiteisino su kaupu“, – sakė R. Žiugždė, 4 vaikų mama bei šveicarų ir vokiečių aviganių veisėja.
Kompanionai neišlepusiu charakteriu
Pasak baltųjų šveicarų aviganių veisėjos, jeigu reikėtų vienu žodžiu apibūdinti veislę, tai būtų žodis „kompanionas“. Psichiškai tai labai protingi ir jautrūs šunys, puikiai jaučiantys šeimininko nuotaiką.
„Šveicarų aviganiai dresuojami itin lengvai. Lyginant su vokiečių aviganiais, jie yra švelnesnio charakterio, tad ir dresuoti nereikia griežtai. Baltieji aviganiai yra imlūs, tad pakanka kalbėti tvirtai, bet švelniai, kaip ir auklėjant vaikus”, – apie dresūros ypatumus kalbėjo veislyno „Kalvos akis“ savininkė.
Nuo vokiečių aviganių baltieji jų broliai skiriasi ilgesnėmis kojomis, tad yra daug sportiškesni. Jie greitesni, šoklesni, lengvesni, veržlūs, gali pavyti net ir stirną, tad tinka sportinei dresūrai.
„Šie šunys nėra agresyvūs ar skirti apsaugai. Baltasis šveicarų aviganis – inteligentiškas šuo. Kaip ir vokiečių aviganiui ar kitam dideliam šuniui, būtinas fizinis krūvis, tačiau labiausiai jam reikia bendravimo su žmogumi ir jo dėmesio”, – pasakojo R. Žiugždė.
Baltijos šalyse baltieji šveicarų aviganiai veisiami nuo 1993 m. ir dabar yra ne vienas veislynas, veisiantis kilmingus, tvirtos psichikos ir geros sveikatos baltuosius keturkojus.
Pirmojo Baltijos šalyse veislyno „Baltic Beauty“ veisėja latvė Liana Širmane sako: „Kaip ir visos veislės, ši veislė turi savo privalumų ir trūkumų. Vienas iš privalumų - tai grožis! Antra – tai šeimos šuo, ypatingai neišskiriantis vieno šeimos nario, labai mylintis ir saugantis vaikus, puikiai sutariantis su kitais gyvūnais. Jie tvirto, bet švelnaus charakterio – gina savo teritoriją garsiu lojimu, bet agresija nepasireiškia, tad aš visada sakau: jeigu jums reikia apsaugos, ieškokite kitokio šuns“.