„Taline beglobių gyvūnų problema sprendžiama šiek tiek kitaip nei Vilniuje. Pavyzdžiui, ten visus šunis privaloma registruoti ir žymėti mikroschemomis, o to nepadariusiems savininkams gresia didelės baudos. Estai skaičiuoja, kad nuo 2003 m., kai buvo pradėtas taikyti reikalavimas ženklinti augintinius, užregistruota beveik 36 tūkst. šunų ir 16 tūkst. kačių“, - pasakoja Estijoje viešėjusi bendrovės „Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų atstovė A. Stasiūnienė.
Prieš metus Taline pastatytuose namuose didžiąją dalį ploto užima katėms skirtos patalpos. Taip yra todėl, kad valkataujančių šunų pasitaiko itin retai, o pasiklydusieji - dėl efektyviai veikiančios registracijos sistemos - greitai sugrįžta namo. Taigi šiuose namuose daugiausia ir apsigyvena sugautos benamės katės. Taline jos sterilizuojamos, tačiau atgal į laisvę nepaleidžiamos, juolab kad jas griežtai draudžiama šerti miesto teritorijoje. „Vilniaus mieste benamės katės sterilizuojamos ir vėl paleidžiamos sugavimo vietoje, kur toliau vykdo savo darbą – gaudo graužikus. Estijoje graužikai naikinami vykdant specialias programas“, - skirtumus tarp Vilniaus ir Talino vardino A. Stasiūnienė.
Talino beglobių gyvūnų namai yra pastatyti atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir užima beveik 600 kv. m plotą 60 arų sklype. Pavyzdžiui, šunys gyvena voljeruose, turinčiuose vidinę ir išorinę dalis, todėl bet kada gali „pakvėpuoti grynu oru“, o išsidūkti gali specialioje aikštelėje su kliūtimis. Galimybę savarankiškai pasivaikščioti po lauką turi ir čia gyvenančios dovanojimui skirtos katės. „Visi gyvūnai yra prižiūrimi veterinarų, kurie čia pat ir užsiima ligotų keturkojų gydymu. Atskiroje gydykloje yra visa reikiama įranga – apžiūros kabinetai su ultragarso ir rentgeno įranga, laboratorija, operacinė ir prausimo patalpa. Tikimasi, kad panašią ligoninę turės ir Vilniaus beglobių gyvūnų namai“, - teigia A. Stasiūnienė. Patys Talino savivaldybės atstovai sako, kad klinikos įrengimas pasiteisino su kaupu, kadangi gydymas privačiose klinikose itin brangus.
Talino beglobių gyvūnų namuose gyvenančiais keturkojais gali rūpintis ir savanoriai, o moksleiviams ir studentams organizuojamos specialios pamokos, kurių metu mokomasi tinkamai rūpintis savo augintiniais. „Panašias pamokas ir mes rengiame savo dabartiniuose gyvūnų namuose, tačiau tikimės, kad ateityje švietėjiška veikla galėsime užsiimti dar daugiau, kai bus pastatyti nauji gyvūnų namai ir tam bus sudarytos visos sąlygos“, - teigia A. Stasiūnienė.
Planuojama, kad bendrovės „Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namai, dabar įsikūrę gana skurdžiose, renovuotinose patalpose, ateityje persikels į šiuolaikiškus, gyvūnų poreikius atitinkančius naujus namus. Būsimuose namuose bus įrengtos gyvūnų karantinavimo patalpos, operacinė, ligoninė sergantiems, pasivaikščiojimo zona, patogūs voljerai.