6 mėnesių, 7 mėnesių, 2 metų, iki rujos, po rujos – įrodinėti ir kalbėtis apie tai galima iki nukritimo. Iš esmės ta riba nuo „pusmečio“ iki poros metų, kad ir su savomis rizikomis, pliusais ir minusais – protingas pasirinkimas. Daugiausia bėdų kyla tada, kai šunį „nukenksminti“ sugalvojama per anksti. Kai kuriais atvejais praktikuojama labai ankstyva kastracija ar sterilizacija, nors pas mus ji nėra populiari.
1991 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kalytės, sterilizuotos iki 7 sav. amžiaus, išauga žymiai aukštesnės negu sterilizuotos nuo 7 mėn. Pasirodo, sterilizacija pavėlina augimo plokštelių užsidarymą – tai pastebima ir palyginus kalytes, kurios operuotos 7 mėn. amžiaus, su visai „neliestomis“. 1998-1999 m. dar kartą patvirtinta, kad sterilizuoti ir kastruoti keturkojai, kuriems mažiau negu 1 metai, išauga aukštesni negu neoperuoti. Lytiniai hormonai skatina augimo plokštelių užsidarymą, todėl iki lytinės brandos kastruotų gyvūnų kaulai auga toliau. Nenormalus augimas dažnai sukelia didelius pakitimus kūno proporcijose, ypač ilguosiuose kauluose. Iki brandos kastruoti keturkojai atpažįstami iš ilgesnių galūnių, lengvesnės kaulų struktūros, siauros krūtinės ir siaurų kaukolių.
Įsivaizduokite: šlaunikaulis savo genetiškai nulemtą ilgį pasiekia, kai šuniui sueina 8 mėn. Keturkojį iškastravus jauname amžiuje, blazudikaulis, kuris paprastai vystosi iki 12 – 14 mėn., augs ir toliau. Tai lems nenormalų kaulų kampą ir blogą kelio sąnarį. Koja žemiau blauzdos ne tik pailgės, tačiau ir pasunkės, o taip sukurs padidėjusį stresą priekiniam kryžminiui raiščiui. Tokie struktūriniai pakitimai gali būti viena iš priežasčių, kodėl kastruotiems šunims dažni priekinių kryžminių raiščių plyšimai. Be to, pastebėta, kad jei šuniukas sterilizuojamas ar kastruojamas iki 5,5 mėn. amžiaus, jam padidėja klubo sąnario displazijos išsivystymo rizika. Į tai būtina atsižvelgti kai pageidaujama kastruoti ar sterilizuoti į klubo sąnario displaziją linkusių veislių šuniukus.
Jei iki sterilizacijos kalytė spėjo surujoti, jai šiek tiek išauga pieno liaukų vėžio rizika. Tačiau tik trečdalis pieno liaukų auglių piktybiniai, ir šalinant juos chirurginiu būdu, prognozė labai gera. Kadangi sportuojantys šunys gerai prižiūrimi ir dažnai lankosi pas veterinarus, pieno liaukų vėžys juos retai gąsdina.
Iki metų amžiaus kastruoti ar sterilizuoti šunys turi žymiai didesnį šansą susirgti kaulų vėžiu, kuris daug pavojingesnis gyvybei negu pieno liaukų vėžys. Vieni tyrimai rodo, kad kastruoti šunys išvengia prostatos vėžio, tačiau kiti teigia, kad kastracija tam nedaro jokios įtakos.
Šunims, kurie per anksti patyrė gonandektomijas, pasitaiko dažnesni incidentai dėl triukšmo fobijų ir nepageidaujamo seksualinio elgesio – nors efektas lyg ir turėtų būti priešingas. Dažniausiai pastebima sterilizuotų kalių problema – baimė, patinų – agresija. Nekastruoti patinai rečiau negu kastruoti kenčia nuo kognityvinių sutrikimų.
Tyrimai rodo, kad ankstyva sterilizacija kalėms padidina šlapimo nelaikymo tikimybę. Tiesa, ši problema iš esmės tik nepatogumas, o ne grėsmė gyvybei. Pastebėta, kad iki 24 sav. amžiaus kastruotiems ar sterilizuotiems keturkojams dažnesnės infekcinės ligos.
Dėl šių išvardintų priežasčių kastracija, ypač keturkojams, su kuriais planuojama sportuoti, nerekomenduojama iki brandos.