Pasiglemžė aštuonias gyvybes
Gaisras dviejų kambarių, 47 kvadratinių metrų bute kilo po 17 valandos. Tuo metu šeimininkė buvo išvykusi į kaimą, tad apie ištikusią nelaimę jai pranešė pareigūnai.
Apie gaisrą tarnybas informavo kaimynai, užuodę vis aštrėjantį dūmų kvapą. Atvykus ugniagesiams, dūmų niekur nesimatė, tačiau kopėčiomis į balkoną užlipę pareigūnai pastebėjo pridūmintą kambarį.
Kadangi balkonas ir kambarys buvo užkrautas namų apyvokos daiktais, teko laužti buto duris. Užgesinus atvira liepsna degusius du televizorius, ugniagesiai surado dūmuose besikankinančių gyvūnų būrį.
Vieni jų jau buvo be sąmonės, kiti – be gyvybės ženklų, dar likusius sąmoningus gyvūnus suspėta išnešti į lauką. Namo gyventojus taip pat teko evakuoti.
„Patekimą į butą labai apsunkino užkrauti įvairūs daiktai, dėžės, teko jėga išstumti kambario, kuriame buvo gyvūnai, duris. Jos net sulūžo. Kambaryje aptikome keliais aukštais vienas ant kito sukrautus gardus, o juose buvo septyni triušiai, dvi jūrų kiaulytės, du ežiai, dvi papūgos, vienas balandis, viena laboratorinė žiurkė. Kambaryje buvo ir septyni šuneliai, du iš jų jau buvo be sąmonės, o dar vienas – be gyvybės ženklų. Virtuvėje buvusios trys katės, kur dvi iš jų, uždūminus kambarius, pasislėpė vonioje, o dar viena, vos išlaužus duris, spruko į laiptinę ir prisiglaudė pas kaimynus“, – pasakojo į įvykį iškviestas Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Darius Valavičius.
Būtent jis inicijavo gyvūnų gelbėjimo operaciją, visi buvo skubiai išnešti į lauką, o jau sąmonę praradusiems dviem šunims D.Valavičius kartu su kitais dviem savo kolegomis ugniagesiais –pamainos vadu Andriumi Liegumi bei Operatyvaus valdymo skyriaus vairuotoju Vytu Švedu – darė dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą.
Atvykusių greitosios medicinos pagalbos medikų ugniagesiai paprašė deguonies jiems atgaivinti. Kad gyvūnėliai greičiau atsigautų, juos ugniagesiai aplaistė vandeniu. Laimei, abu šuneliai atsigavo, tik vieno jų draugo gyvybė buvo jau užgesusi. Negyvam šuneliui prieš keletą dienų buvo atlikta operacija.
„Labai gaila gyvūnų, skaudu buvo žiūrėti ir į sugrįžusią verkiančią jų šeimininkę. Mes darėme viską, kad juos išgelbėtume. Juk gyvūnai nekalti, jie irgi gyvi padarai. Džiaugiamės bent tuo, kad pavyko išgelbėti dviejų sąmonę praradusių šunelių gyvybę. Šunų rojuje vietą tikrai turėsime“, – atslūgus įtampai po įvykių juokavo D.Valavičius ir pridūrė nuoširdžiai dėkojantis medikams, kurie davė deguonies gyvūnams atgaivinti.
Ugniagesiai rado ir daugiau negyvų padarėlių: vienas triušis, viena jūrų kiaulytė, laboratorinė žiurkė, dvi papūgos ir balandis. Taigi gaisras iš viso pasiglemžė aštuonias buto savininkės augintinių gyvybes.
Paaiškėjo, kad gaisro židinys buvo televizoriaus priedėlis. Bute esanti elektros instaliacija yra netvarkinga ir toliau kelia pavojų. Manoma, kad į elektros lizdą įkištas priedėlio laidas ėmė kibirkščiuoti, mat kambarys buvo apkrautas daiktais, ant jų nukritusi kibirkštis galėjo įplieksti ugnį. Visiškai sudegė kambaryje ant kėdžių stovėję du televizoriai.
Gyvūnus į butą parvežė tik laikinai
Daugiau kaip keturiasdešimties metų buto savininkė, kilus gaisrui, buvo išvykusi į kaimo sodybą, iš kurios turėjo artimiausiu metu išsikraustyti, nes ją pardavė. Kitą dieną po gaisro kalbinta moteris neslėpė graudulio dėl ištikusios nelaimės: „Didelis stresas, nelaimė, gaila gyvūnų. Seniai jau juos auginu. Rodos, lyg tyčia, parsivežiau visus juos iš kaimo laikinai, nes turiu išsikraustyti iš sodybos. Netrukus turėjau persikelti į naują sodybą ir šią savaitę išvežti į ten gyvūnus. Ir va, gaisras...“
Moteris tikino, kad namuose keletą metų laikė tik porą šuniukų, tačiau kaimynai pasakojo kitaip. Esą buto šeimininkė labai netvarkinga, jau kelerius metus bute knibždėjo visas zoologijos sodas, ir skundėsi, kad nuo buto sklindančio ir po visą laiptinę juntamo tvaiko net galva svaigsta. Esą žiemą kaimynai priversti net langus atidarinėti, nes kitaip kvapas akis, kvėpavimo takus graužia. Dėl to aplinkiniai gyventojai su gyvūnų augintoja pykstasi, labai nesutaria.
„Kvapas išties aštrokas, net pasklidę dūmai jo nepramušė. Bute taip pat tvarkos trūkumas, tačiau negalėčiau teigti, kad gyvūnai buvo neprižiūrėti, priešingai, prie kiekvieno gardelio jiems palikta maisto, o gyvūnų išvaizda, kailiai išpuoselėti“, – paklaustas apie gyvūnų priežiūros kokybę sakė ugniagesys D.Valavičius.
Neoficialiais duomenimis, per gan trumpą laiką gyvenimas gyvūnų mylėtojai sudavė ir dar vieną skaudų smūgį – maždaug prieš du mėnesius ji palaidojo savo motiną. Po šios netekties moteris pardavė kaime turėtą sodybą ir įsigijo kitą. O butas, kuriame kilo gaisras, priklausė jos tėvams.
Moteriai buvo sunku rinkti žodžius ir kalbėti apie dar kelias netektis po gaisro. „Žinote, nenoriu kalbėti, man nereikia reklamos, ir taip jau čia visi puola... O juk toliau gyventi reikia, be to, turiu du vaikus, nenoriu, kad tai kaip nors paveiktų juos“, – kalbėjo alytiškė ir tikino skubanti, turinti daug darbo – reikia eiti į parduotuvę, prisipirkti priemonių ir išsivalyti butą, aprūkusį kambarį.
Prieš baigdama pokalbį dar klustelėjau, ar gaisras stipriai nuniokojo butą, o moteris atsakė, kad vieną kambarį reiks kapitaliai remontuoti, nes viskas aprūko, apjuodo, o kitose patalpose dar galima gyventi.
Iškvietė tarnybas
Kadangi ugniagesiams į degančio buto vidų patekti buvo galima tik išlaužus duris, teko kviesti ir policijos pareigūnus. Šie, sužinoję apie bute laikomus laukinius gyvūnus – ežius, apie tai informavo ir Alytaus aplinkosaugininkus.
„Apžiūrėję situaciją, iš moters paėmėme nelaisvėje laikytus ežiukus, nes jie yra laukinės gamtos gyventojai, o naminius, dekoratyvinius gyvūnus palikome šeimininkei, nes jie buvo prižiūrėti, švarūs, pamaitinti, narvai taip pat švarūs, maisto turėjo, tad atvykusiems „Nuaro“ darbuotojams nebuvo pagrindo paimti gyvūnus. Noriu pagirti, kad šioje situacijoje nuostabiai ir taip nuoširdžiai dirbo ugniagesiai, atvykę radom labai tvarkingai sutvarkytus gyvūnus, jie gyvus atskyrė nuo negyvų. Mums nereikėjo lipti per lavonėlius. Taip pat Alytaus regiono gyvūnų globos namų „Nuaro“ darbuotojai geranoriškai atvyko padėti, nors jiems pagal sutartį ir nepriklausė iš privačių asmenų utilizuoti gyvūnų kūnus“, – taip situaciją pakomentavo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėja Irma Jestremskienė.
Beje, ugniagesys D.Valavičius priklauso tarptautiniam gelbėtojų būriui, todėl tvarką, kaip reikia elgtis su nukentėjusiaisiais ištikus įvairioms katastrofoms, nelaimėms, jis puikiai žino iš čia.
I.Jestremskienei teko pabendrauti ir su pačia gyvūnų augintoja. Ji tikino, kad ežiukus nelaisvėje laikė nuo praėjusių metų gegužės mėnesio, sakė, kad juos jau suaugusius rado sužeistus, išgydė ir augino. I.Jestremskienė patikino, kad paimant iš moters ežiukus, ji nesipriešino, tik jaudinosi, ar jie laisvėje išgyvens.
Maždaug pusantrų metų nelaisvėje auginti ežiukai, kaip paaiškėjo patelė ir patinėlis, buvo perduoti į „Nuaro“ specialistų rankas. Jie, sužinoję apie į gaisro gniaužtus bute patekusius gyvūnus, į įvykį atskubėjo nedelsdami. „Išgirdę apie šį atvejį negalėjome likti abejingi ir iš geros širdies atskubėjome padėti iš gaisro išvaduotiems gyviems likusiems gyvūnams. Manėme, kad reikės juos po nelaimės priglausti. Du ežiukus perdavėme į šalia Alytaus esančios privačios sodybos gyventojo rankas. Jie paleisti į laisvesnį aptvarą šalia sodybos. Tiesa, kurį laiką jie buvo stebimi, nes vienas ežiukas buvo kiek vangokas, tačiau dabar ir jis atsigavo. Be to, jie netrukus sulauks ir trečio draugo iš Kauno. Tai jaunas ežiukas, kuris pats vienas laisvėje tikrai neišgyventų, tačiau tikimės, kad visiems trims kartu bus lengviau, jie išmokys vienas kitą“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Moteris tikino, kad gaisro pavojų išgyvenę ežiukai gyventi laukinėje gamtoje yra pasiruošę, tad į laisvę jie išeis patys, kai tik norės.
Pažeidžia gerovės normas
Šiek tiek aprimus įtampai dėl gaisro, daugumai šiuo įvykiu besidominčių gyventojų kyla klausimas, kas gi laukia išvaduotų ir po gaisro išgyvenusių gyvūnų, juk jiems visiems gyventi po vienu stogu, mažame, užkrautame ir netvarkingame bute, yra neįmanoma, esą tai pažeidžia visas gyvūnų gerovės normas.
To paklausiau Alytaus maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Romo Černiaus. Apie šį įvykį, kaip jis teigė, sužinojo iš žiniasklaidos. Į tarnybą šiuo klausimu niekada niekas nesikreipė ir dėl netinkamų, antisanitarinių gyvūnų laikymo sąlygų niekas taip pat nesiskundė. Deja, kol niekas apie tai nepraneš, tarnyba nieko imtis negali, tokia jau ta biurokratinė tvarka.
„Tam, kad mes galėtume imtis kokių nors veiksmų, mus turėtų informuoti bent jau policija. Dabar neturiu jokio preteksto ir negaliu nieko pakomentuoti. Man tik įdomu, kur visą tą laiką buvo kaimynai, kodėl jie tylėjo ir niekur nesikreipė, nes paprastai nieks netoleruoja tokios gausybės gyvūnų bute“, – sakė R.Černius.
Jeigu koks nors pranešimas pasiektų tarnybą, tuomet specialistai aiškintųsi, ar tie gyvūnai yra registruoti, ar moteris savininkė, ar tik laikytoja. Pasak R.Černiaus, ar šeimininkė būtų nubausta už gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą, už netinkamas jų laikymo sąlygas, taip pat nėra aišku, situaciją reikia įvertinti konkrečiai.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė taip pat tvirtino girdėjusi apie šį atvejį, tačiau dėl jo į jos vadovaujamą organizaciją taip pat kreiptasi nebuvo. Ji patvirtino, kad iš viešai žinomos informacijos yra aišku, jog taip laikomi gyvūnai tikrai negalėjo būti. Tai tikrai pažeistos normos.
„Alytaus miesto gyvūnų laikymo taisyklėse turi būti apibrėžta, kiek kvadratinių metrų turi turėti gyvūnas, kad jo gerovė nebūtų pažeista. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintą aprašą, yra numatyti paskaičiavimai ploto pagal buto dydį ir gyvūną. Aš manau, kad šiuo atveju tame bute buvęs gyvūnų skaičius gerokai perteklinis. O mūsų veiksmai apsiribos tik pasidomėjimu, kodėl taip buvo leidžiama. Jeigu jokių oficialių pranešimų apie tokią situaciją nėra buvę, tarnybos pačios apie tai juk žinoti negalėjo. Tai moteriai galėtų būti tik įteiktas įspėjimas dėl didelio kiekio gyvūnų laikymo bute arba skirta kelių eurų bauda. Vertinti dabar sunku, viskas priklausytų ir nuo to, kokia tų gyvūnų būklė, išvaizda, ar jie prižiūrėti, ar paskiepyti“, – teigė moteris, suabejojusi, ar apie tokią situaciją žinodami kaimynai tikrai galėjo tylėti, ir pažadėjusi situacija pasidomėti.