Naujus šeimininkus rado per porą dienų

Tautmilės prieglaudėlės“ darbuotoja Živilė Vilčiauskaitė prisimena, kaip rugsėjo 21 d. ji sulaukė skambučio iš moters, prašančios padėti Vilniaus rajone, Kenos kaime, itin prastomis sąlygomis laikomiems gyvūnams. Jau kitą dieną prieglaudos darbuotoja kraupų vaizdą išvydo ir savo akimis.

„Atvykę radome dvi mažytes kalytes: juodos kalytės kaklas buvo suveržtas lenciūgu, gyvūnas buvo pririštas prie 50 centimetrų ilgio grandinės. Kita kalytė, panaši į laputę, buvo pririšta prie labai trumpos virvės, o šalia nebuvo nei dubenėlio su maistu, nei vandens. Vietoje būdų tiesiog stovėjo į sieną atremtos lentos“, – tragiškas gyvūnų laikymo sąlygas prisimena Ž. Vilčiauskaitė.

Abi kalytes, pavadintas Lapute ir Kena, Ž. Vilčiauskaitė pasodino automobilyje kelionei į prieglaudą – moteris nesitikėjo, kad baisiomis sąlygomis auginti gyvūnai bus tokie draugiški ir paklusnūs.

„Važiuodama automobiliu supratau, kad abi kalytės yra nuostabios ir nė kiek nesugadintos. Juk būna, kad apleisti ir skriaudžiami gyvūnai turi įvairių baimių. Juodoji kalytė Kena priglaudė galvą šalia manęs ir visą kelią ramiai miegojo, o rudoji Laputė visą laiką striksėjo ir bandė žiūrėti pro langą, kur mes važiuojame. Abi buvo linksmos, drąsios, draugiškos mergaitės“, – prisimena Ž. Vilčiauskaitė.

Kalytės ilgai vienišos nebuvo – jau rugsėjo 24 d. į „Tautmilės prieglaudėlės“ duris pasibeldė būsimosios kalyčių šeimininkės. „Atvyko moteris su mergaite, kurios nusprendė priglausti Keną. Apie Laputę jos pranešė savo giminaičiams, kurie netrukus suskubo jos priglausti. Nieko keisto, kad kalytės taip greitai rado naujus namus – jos tokios mielos, geros, iškart limpa prie širdies“, – teigia Ž. Vilčiauskaitė.

Priglausta kalytė meili ir šeimininkams, ir jų laikomai katei

Keną priglaudusi Jūratė Rupšienė nauja šeimos nare džiaugiasi kiek ilgiau nei savaitę ir teigia, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.

„Sekmadienį važiuodami į prieglaudą neketinome pasiimti jokio gyvūno, tačiau pamatėme Keną ir mums ji labai patiko. Anksčiau prieglaudoje apsilankiusi dukra buvo pamilusi kitą šunelį, tačiau šįkart atvykus jis jau buvo paimtas. Nenorėjome praleisti progos ir neplanuotai grįžome namo su kalyte“, – džiaugiasi naujoji Kenos šeimininkė.

Prieglaudoje moteris sutiko vyro seserį su vaikais – šiems patiko Laputė, kurią jie ir priglaudė. Dažnai susitinkantys giminaičiai užtikrins, kad gyvūnų draugystė nenutrūktų.

„Kalytė greitai priprato prie naujų namų. Laikome ir katę – iš pradžių labai bijojau, kad bus sudėtinga laikyti gyvūnus kartu, tačiau abi draugauja. Apie kalytės praeitį sužinojau pasirašinėdama globos sutartį, o pamačius baisius praeities vaizdo įrašus noras priglausti ir išgelbėti vargšą gyvūną tapo dar didesnis“, – prisimena J. Rupšienė.

Vis dėlto, moteris jaudinosi, kad baisiomis sąlygomis laikyta kalytė bus it laukinė ir ją auginti bus nelengva – netrukus ji suprato, kad nėra ko jaudintis. „Nuo pirmųjų dienų sutariame kuo puikiausiai. Tą patį sekmadienio vakarą, kai parsivežėme kalytę, ją išmaudėme ir miegojome vienoje lovoje. Nekilo jokių problemų – tarsi ji būtų persikėlusi nuo vienos sofos ant kitos“, – džiaugiasi naujoji kalytės šeimininkė.