Vyras kurį laiką prieglaudose ieškojo sau tinkamiausio šuns. Kai jis panoro susipažinti su Penni, prieglaudos darbuotojai jį perspėjo, kad gyvūnas baikštus. Vis dėlto, pas vyrą atvesta kalytė jo nebijojo – priešingai, ji jį lyžtelėjo ir prisiglaudė prie jo kelių. Tą akimirką B. DeLuca suprato, kad Penni yra tai, ko jis ieškojo.
Parsivedęs kalytę namo, vyras pastebėjo, kad nemaloni praeitis joje paliko ryškų pėdsaką - ji bijojo žmonių, naujų vietų, nepažįstamų daiktų. Šeimininkui prireikė daug kantrybės, kad padrąsintų kalytę kartu išeiti pasivaikščioti, tačiau jis nepasidavė ir darė viską, kad Penni šiame pasaulyje pasijustų saugi.
Jo draugai atsivesdavo į svečius ir savo šunis, galop B. DeLuca netgi apsigyveno kartu su šunis auginančiais kambariokais, kad tik Penni suprastų, jog jai nėra ko bijoti. Tiesa, vėsus Naujojo Džersio oras kalytei priminė jos niūrią praeitį, tad viskas pasikeitė tik tuomet, kai ji su šeimininku persikėlė gyventi į saulėtą Las Vegasą.
Čia jie daugiau laiko praleisdavo lauke ir šeimininkas netrukus pastebėjo, kaip kalytė tuo mėgaujasi. Penni ir B. DeLuca pradėjo leistis į žygius po kalnus kartu su augintinius turinčiais draugais – kalytė pamažu priprato prie jų ir tapo drąsesnė.
Dabar jiedu kiek galėdami daugiau laiko praleidžia lauke, leidžiasi į nuotykių pilnus žygius. Kalytė pasitiki šeimininku kiekviename žingsnyje.
„Kai noriu kur nors išeiti ir nerandu, kas norėtų prie manęs prisijungti, gera žinoti, kad turiu kalytę. Nebuvo nė akimirkos, kuomet ji nesidžiaugtų mūsų kelionėmis. Jos neiškeisčiau į nieką kitą“, – „The Dodo“ sakė B. DeLuca.