Rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ atstovė Lina Sidorenkė pastebi pastaruoju metu vis labiau ryškėjančią gyvūnų humanizaciją – tai toks procesas, kuomet žmonės su gyvūnais ima elgtis kaip su šeimos nariais ir, siekdami juos palepinti, dažniau perka skanėstus bei geresnės kokybės maistą.
„Taip nutinka dėl to, nes, visų pirma, gyventojų populiacija sensta ir vis dažniau senyvo amžiaus žmonės įsigyja gyvūnus, tarp jų ir kates, kaip draugą senatvėje. Antra, daugėja vieno žmogaus namų ūkių – vienišų žmonių, kurie nekuria šeimų, arba kuria šeimas žymiai vėlesniame amžiuje, tad katę įsigyja bei augina kaip draugę“, – gyvūnų humanizacijos priežastis vardina L. Sidorenkė.
Taigi, gyvūnai, tarp jų ir katės, tampa draugais, gyvenimo palydovais ar netgi vaikais.
„Visa tai skatina žmones išleisti daugiau pinigų gyvūnams ir augina gyvūnų prekių, ypač skanėstų, pardavimus. Dar kita tendencija, kodėl žmonės renkasi būtent kates – jos tinka prie šiuolaikinio gyvenimo būdo, kuomet vis daugiau jaunų žmonių dėl urbanizacijos kraustosi gyventi į miestus ir gyvena nedideliuose būstuose“, – teigia ji.
Tuo metu TNS projektų vadovė Sigita Berenė atkreipia dėmesį į tai, jog 2017 m. pavasarį atlikto „TNS Atlas“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje kates kaip naminius gyvūnus namuose augina 26,3 proc. gyventojų. Jokio naminio augintinio neturi 54,1 proc. Lietuvos gyventojų, esančių 15–74 metų amžiaus.
Vis dėlto, per paskutinius 3 metus naminius gyvūnėlius laikančių žmonių šalyje bendrai sumažėjo 5,8 proc. punktais. S. Berenė pabrėžia, jog tie, kurie augina namuose katę, dažniau turi ir kitokių naminių gyvūnų – pavyzdžiui, 48 proc. kačių augintojų turi ir šunį.
Pastebėtina, jog kates dažniau renkasi auginti 40 metų ir vyresnio amžiaus moterys.
„TNS Atlas“ tyrimas atliekamas kartą per metus, jo metu apklausiama apie 1,8 tūkst. 15–74 metų amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų. Tyrimo tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.
„Euromonitor International“ pasidomėjo, kiek vienas namų ūkis skirtingose šalyse išleidžia pinigų kačių priežiūrai, kiek išlaidų tenka vienai katei bei kiek namų ūkių augina bent po vieną katę skirtingose šalyse.
2016 m. atlikti „Euromonitor International“ tyrimai rodo, jog daugiausiai kačių mylėtojų yra Rumunijoje – čia net 46,5 proc. namų ūkių gyvena katės. Šiemet atliktas tyrimas parodė, jog daugiausiai pinigų kačių ėdalui išleidžia Naujojoje Zelandijoje – čia per metus vienas namų ūkis kačių maistui skiria vidutiniškai 126 dolerius. Tuo metu didžiausios išlaidos, skiriamos vienai katei, suskaičiuojamos Singapūre – čia žmonės per metus už kačių maistą sumoka 268,4 dolerių vienai katei.