Vilnietės Geistės Raicevičiūtės neįmanoma nepastebėti einančios gatve. Ne tik dėl tamsių garbanų, bet ir dėl mažos kompanionės – bulterjerų veislės kalytės Naomi. Mergina juokaudama pasakoja, kad jos šuo savo charakteriu bei eisena primena modelį, tad neatsitiktinai parinko žinomos manekenės vardą. Pašnekovė pasakoja, kad nuo pat vaikystės mama leido namuose auginti visus norimus gyvūnus, tad gyvūnai – neatsiejama jos gyvenimo dalis.

„Namuose buvo visas zoologijos sodas. Nuo 6 iki 11 metų neturėjau namuose šuns, bet po to pradėjau jais labai domėtis, buvau tas zyziantis vaikas, prašantis šuniuko per visas šventes. Mane labai žavi šunų ištikimybė, visada galima pajusti ir pamatyti jų meilę. Taip pat aš mėgstu aktyvų laisvalaikį, tad šuo yra puikus kompanionas. Visur keliauju kartu su Naomi, nes man gaila ją vieną palikti namuose. Jei išvykstu kur nors toliau arba ilgesniam laikui, palieku tėčiui, kuris ja labai gerai pasirūpina.“

Foto: Viliaus Kavaliausko nuotr.

Pirmasis Geistės šuo buvo Rodezijos ridžbekas. Unikalaus charakterio augintinis paskatino merginą domėtis šunų dresūra, psichologija, elgsena. Antrasis šuo Lucky jaunos moters gyvenime atsirado netikėtai ir tai buvo viena didžiausių bei skaudžiausių pamokų apie aplaidžius šeimininkus jos gyvenime.

„Kartu su draugu važiavome per didelę audrą. Plente pamačiau jagdterjerą ir negalėjau nesustoti jo pasiimti. Mums sustojus, šuo palindo po automobiliu, o man atidarius mašinos duris, pats užšoko ant galinės sėdynės. Tą akimirką supratau, kad tai bus mano šuo. Pradžioje dar ieškojome Lucky šeimininkų, bet jie neatsirado. Po kurio laiko supratome, kad ji turi daug sveikatos problemų, ją reikėjo operuoti. Lucky buvo pagyvenusi, tad po kurio laiko sutriko ir regėjimas, netrukus turėjome su ja atsisveikinti.“

Po tokios skaudžios patirties daugelis Geistės artimųjų bandė atkalbėti nuo naujo augintinio įsigijimo, vis primindavo, kiek daug problemų priglaustas šuo kėlė. Jauna moteris pasakoja, kad be šuns ištvėrė vos 3 mėnesius, kol galiausiai jos dėmesį patraukė nykštukinių bulterjerų veislė.

„Jie mane greitai papirko. Kai kuriems jie atrodo kaip kiaulytės, žiurkytės, o man jie kaip žmonės, be galo gražūs. Be to, yra daug stereotipų apie šiuos šunis, aš labai norėjau tai paneigti. Naomi nėra nė karto suurzgusi. Visada leidžiu ir aplinkiniams ją paglostyti, pasakoju apie jos charakterį, kad kiti pakeistų išankstinę savo nuomonę.“

Mergina pasakoja, kad Naomi idealiai tinka jos gyvenimo būdui – kartu su augintine eina į ilgus pasivaikščiojimus, bėgioja, važinėja dviračiu. Geistė pasakoja, kad bulterjerai jai patinka ir dėl savo asmenybės – jie nepriklausomi šunys, kuriems rūpi šeimininkas, noriai mokosi paklusnumo. „Purinos“ socialinio projekto tikslas – skatinti žmonių, auginančių šunis arba planuojančių jų įsigyti, sąmoningumą ir suvokimą, kad augintinio pasirinkimas yra atsakingas žingsnis.

Foto: Viliaus Kavaliausko nuotr.

„Svarbiausia šunį išauklėti taip, kad jis nekenktų aplinkai. Jeigu žmogus priėmė sprendimą auginti šunį, privalo pasiryžti išauklėti jį taip, kad nedarytų žalos. Renkantis šunį svarbu ne tik vadovautis stereotipais, bet ir gyvai pamatyti pasirinktos veislės šunį, normaliai pažinti jį, jo veisėjus. Aš Naomi parsivežiau iš Rusijos. Iki tol bendravau su Lietuvos bulterjerų veisėjais, tariausi dėl užsienio veislynų, bendravau su jų šunimis, todėl mano apsisprendimas buvo tvirtas, be menkiausios abejonės.“

Išskirtinės išvaizdos augintinė gatvėje sulaukia ne tik teigiamos reakcijos, bet ir kritikos. Jauna moteris pasakoja, kad tokios situacijos jos netrikdo ir nežeidžia. Ji, pasitaikius progai, stengiasi papasakoti apie bulterjerų veislę plačiau, sulaužo stereotipus ir primena, kad šuns elgesys visada yra pirmiausia šeimininko atsakomybė, jo elgesio padarinys, o ne veislės ypatybė.

„Nykštukinį bulterjerą rekomenduočiau įsigyti tik tiems žmonėms, kurie yra turėję bent vieną šunį. Šie šunys yra energingi, stiprūs ir reiklūs, tad jiems auklėti reikia šiek tiek daugiau žinių. Taip pat reikėtų nusiteikti, kad neįprasta augintinio išvaizda sulauks tiek teigiamo, tiek neigiamo dėmesio.“