Draudimų mažėja: Neryje gali išsimaudyti ir keturkojai
Sostinė pirmoji Lietuvoje skiria daugiau dėmesio keturkojams draugams, mėgstantiems maudynes. Vilniaus miesto savivaldybėje laikinai Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas einantis Julius Morkūnas tikina, jog Vilniuje ne sezono metu gyvūnus galima maudyti visuose vandens telkiniuose, o maudymosi sezono metu – specialiai gyvūnams įrengtame pliaže Neries upėje ties Vingio parku.
„Vilniuje atsirado naujas informacinis ženklas – „Augintinių paplūdimys“, kuris jau įrengtas specialiame šunų paplūdimyje. Netoli jo yra šunų vedžiojimo aikštelė. Iki tol augintiniai apskritai vandens telkiniuose maudytis negalėjo. Manome, kad tokių vietų ateityje atsiras ir daugiau, kadangi šunų augintojų bendruomenė šią naujieną priėmė labai palankiai“, – teigia J. Morkūnas.
Pašnekovo teigimu, Vilnius įdiegė ir dar daugiau naujovių šioje srityje.
„Iki šiol didžiuosiuose Vilniaus parkuose ir skveruose būdavo galima aptikti ženklų, draudžiančių vedžioti šunis. Tokių nelogiškų ir nedraugiškų ženklų Vilniaus mieste jau nebeliko. Juos pakeitė nauji informaciniai ženklai – „Tvarkingų augintinių zona“, „Saugaus pasivaikščiojimo zona“ – skatinantys elgtis atsakingai, tvarkingai ir yra rekomendacinio pobūdžio“, – aiškina jis.
Nesilaikantiems taisyklių teks sumokėti iki 230 Eur baudą
Anot J. Morkūno, Vilniuje gyvūnus vedžiojantys šeimininkai kviečiami būti sąmoningi ir patys spręsti, ar viešose vietose jų šuo gali sukelti grėsmę aplinkiniams, ar reikėtų jam antsnukio. Priimant tokius sprendimus tikimasi, kad draugiškesni ženklai vilniečius pradžiugins ir paveiks kur kas labiau nei draudimai.
Pašnekovas įsitikinęs, jog kiekviena savivaldybė gali inicijuoti tokį sprendimą – Vilniaus savivaldybei pakako pakeisti Administracijos direktoriaus įsakymą, kuris draudė gyvūnams maudytis bet kokiame vandens telkinyje. Šį sprendimą drausti arba leisti turi inicijuoti pati savivaldybė.
Vis dėlto, kartu su augintiniais prie vandens telkinių keliaujantiems šeimininkams svarbu įsidėmėti pagrindinius reikalavimus. Vienas iš jų – gyvūnas neturi kelti pavojaus kitiems, o savininko pareiga yra tai užtikrinti. Gyventojai privalo surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.
Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Už gyvūno laikymo taisyklių pažeidimus atsakomybė numatyta Lietuvos respublikos Administracinių nusižengimo kodekso 346 str. Priklausomai nuo padaryto nusižengimo, paprastai gali grėsti įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 230 Eur.
Gyvūnų maudynėms vandens telkiniuose pritartų ne visi
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius pastebi, jog šiuo klausimu vietinių žmonių nuomonės labai išsiskiria – dėl to Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose vis dar nėra daugiau vandens telkinių, prieinamų augintiniams.
„Sulaukiame daug įvairių priekaištų dėl gyvūnų vedimosi prie vandens telkinių. Vieni skundžiasi, jog nėra, kur atsivesti augintinių ir galbūt reikėtų leisti jiems lankytis paplūdimiuose, tuo metu kiti piktinasi tais, kurie prie vandens atsiveda augintinius. Amžina problema – vieni nori pokyčių, kiti nenori. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių“, – aiškina M. Pankevičius.
„Iš kitos pusės, niekada nežinai, koks tas gyvūnas ateis, ar prižiūrėtas, ar neprižiūrėtas. Kitus trikdo mintis, jog šalia jų vaikų galėtų maudytis šuo. Suprantu ir vienus, ir kitus. O kol mūsų įstatymai yra tokie, kokie yra, reikia jų laikytis ir jausti atsakomybę“, – įsitikinęs jis.
Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, 6.6 papunktyje draudžiama vestis ir maudyti šunis ir kitus gyvūnus paplūdimiuose.
Už šio draudimo nesilaikymą atsakomybė numatyta yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 491 straipsnyje. Už pirmą tokį pažeidimą yra numatyta bauda 16-60 Eur, o už pakartotinį – 60-140 Eur.
Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, 8.1 papunktis nustato, kad asmenims draudžiama vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius.
Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 7.1 papunktyje nustatyta, kad asmenims, draudžiama vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius.
Atsakingi asmenys atlieka patikrinamuosius reidus
Lietuvos higienos normoje „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ taip pat reglamentuojama, kad į paplūdimius draudžiama vestis šunis ir kitus gyvūnus.
Tuo metu Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus sanitarijos ekspertė Alina Uktverytė pabrėžia, jog gyvūnų vedžiojimo kontrolė Palangos miesto paplūdimiuose ir kitose viešose vietose yra atliekama vadovaujantis šia higienos norma bei Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių.
Gyvūnų laikymo taisyklių 6.2 punktas numato, kad draudžiama vedžioti gyvūnus ir leisti gyvūnams laisvai bėgioti viešose vietose – vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių, sveikatos priežiūros įstaigų teritorijose, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose ir kitose viešose vietose, kurios turi būti pažymėtos draudžiamuoju ženklu.
Taisyklių 52 punktas numato, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu, kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.
A. Uktverytė atkreipia dėmesį į tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais atlieka patikrinamuosius reidus paplūdimiuose dėl gyvūnų vedžiojimo ištisus metus. Aptinkami pažeidėjai yra atitinkamai baudžiami – jiems skiriamas įspėjimas arba piniginė bauda.