Lietuvos kinologų draugija kviečia visus šunų mylėtojus nepraleisti progos pirmadienį sutikti pozityviau ir netikėta išvyka pradžiuginti ne tik savo šunį, bet ir kolegas. Vis dėlto, kad Šuns diena darbe būtų sėkminga, reikia apsvarstyti keletą dalykų.
Svarbi kolegų nuomonė!
Pirmiausia reikia įsitikinti, kad šuo yra laukiamas darbovietėje – šeimininkas privalo atsiklausti savo vadovo ar kito atsakingo asmens, ar tai neprieštarauja darbo vietos taisyklėms.
Žinoma, formalių reikalavimų vykdymas nėra pakankamas, todėl derėtų pasikalbėti ir su kolegomis, ar jie palaikytų šuns atsivedimo į darbą idėją. Visuomet yra tikimybė, kad bendradarbis alergiškas šunims arba paprasčiausiai nenori darbo erdvės dalytis su gyvūnu. Tokias problemas išsprendžia paprastas pokalbis ir, net jeigu kolegos atsakymas būtų neigiamas, geriau tai žinoti iš anksto.
Kita vertus, toks pokalbis gali ir suartinti – galbūt jūsų bendradarbiai taip pat augina šunis, kuriuos mielai atsivestų kartu. Kadangi tokia praktika įvairiose darbovietėse vis dažnesnė, atsiranda netgi „vieno šuns ofise“ taisyklė, kuri reiškia, kad reikia sudaryti šunų atsivedimo į darbą grafiką. Kitaip sakant, keturkojų „kolegų“ atsivedimas į darbovietę turi būti apsvarstytas kartu su bendradarbiais.
Ar saugu?
Darbovietės geranoriškumu nederėtų piktnaudžiauti, todėl prieš pasiimant augintinį į darbą, teks įsitikinti, ar jis pakankamai socializuotas, kad galėtų tinkamai elgtis jūsų darbo vietoje.
Jeigu nesate tikri, kokia bus šuns reakcija į naują aplinką, galite jį atsivesti pertraukos metu ar po darbo ir pasitikrinti, ar jūsų nuogąstavimai pasitvirtins.
Apžiūrėkite darbo vietą – ar nėra daiktų, kuriuos šuo galėtų sugadinti, ar nėra šunims nuodingų augalų bei lengvai pasiekiamo maisto. Aplinka turi būti saugi.
Nors šunį ir vesitės į darbą, jam reikia suteikti galimybę... pailsėti. Šuo gali nesuprasti, kodėl kelias valandas iš eilės neatitraukiate akių nuo kompiuterio ekrano arba kodėl negalima sukiotis po visas patalpas.
Šuns dienos režimas skiriasi nuo žmogaus, todėl vertėtų pasiimti šuns narvą („boksą“) arba guolį.
Patirtis...
Šiai minčiai pritaria ir amerikiečių Stafordšyro terjerų šeimininkė Gintarė Matevičiūtė, dirbanti pardavimų vadybininke. Gintarės profesija įpareigoja dirbti ne tik ofise, bet ir namuose arba lankytis skirtingose parduotuvėse, todėl, kai tik gali, kartu pasiima ir savo šunis.
Gintarės kabinete yra įkurta speciali vieta augintiniams, kuria jos šunys dalijasi su direktoriaus šunimi. Keturkojams draugams leidžiama pasisveikinti su klientais, ir, esant geram orui, suteikiama laisvė darbovietei priklausančioje pievelėje.
Gali pasirodyti, kad tokios sėkmingos patirtys yra tik išimtis, bet ne taisyklė, tačiau kalbinti šunų mylėtojai sako kitaip.
Pastebima tendencija, kad augintinius vis dažniau leidžiama pasiimti į darbą. Lengviausiai tai daryti sekasi gyvūnų prekių parduotuvių darbuotojams bei dresuotojams, tačiau tai nestebina – jų darbas tiesiogiai susijęs su gyvūnais.
Tačiau keturkojai draugai vietos randa ir reklamos agentūrose, radijo studijose bei senelių globos namuose.
Pozityvia patirtimi dalijasi ir Rodezijos ridžbekus auginanti bei buhaltere dirbanti Elada Pakalniškienė. Ji šunis į darbą pasiima gana dažnai, nes paprasčiausiai yra įpratusi juos nuolat turėti šalia. Kadangi kolektyvas mažas, visi pažįsta Elados šunis ir džiaugiasi juos matydami.
Šunys darbe jaučiasi puikiai, be to, šeimininkė jiems atveža kelioninį guolį, kuriame augintiniai gali pailsėti. Ridžbekai po kabinetą juda laisvai, nes yra socialūs, žino, kaip elgtis.
Smagiam šuns atsivedimui į darbą reikia tiek nedaug – atsakomybės. Suprasti šuns poreikius, pristatyti jį kolegoms, paruošti ramią poilsio vietą ir užtikrinti tinkamą augintinio elgesį, kad jis darbe ne trukdytų, o džiugintų visus.