Pati gražiausia pavasario šventė – šv. Velykos mums asocijuojasi su kiaušiniais, viščiukais, triušiukais ir ėriukais. Tačiau ar žinojote, kad Velykų simboliu taip pat buvo liūtai, drugeliai ir net pelėdos?
Viskas prasidėjo nuo kiaušinio...
Egiptiečiai, persai, finikiečiai tikėjo, kad viso pasaulio pradžia yra milžiniškas kiaušinis. Persai, graikai ir kinai, švęsdami pavasario šventes, dovanodavo vienas kitam kiaušinius. Kitais šaltiniais remiantis, galima teigti, kad egiptiečiai, persai, romėnai ir graikai per pavasario šventes valgė dažytus kiaušinius. Taigi kiaušinis jau nuo seno yra pavasario simbolis.
Ypatingą reikšmę turi raudona kiaušinio spalva – ji simbolizuoja ir džiaugsmą, ir Kristaus kraują. Yra labai graži legenda apie margučių paplitimą. Kai Kristus merdėjo ant kryžiaus, ten kur nukrisdavo jo kraujo lašas, atsirasdavo raudonas kiaušinis. Kristaus motina Marija stovėjo prie kryžiaus ir verkė. Tie raudoni kiaušiniai, ant kurių krito Marijos ašaros, pasidabino gražiausiais piešiniais. Marija surinko kiaušinius ir nuėjo pas Pontijų Pilotą prašyti, kad jai leistų palaidoti sūnų. Beeidama, ji dovanojo kiaušinius visiems sutiktiems vaikams, linkėdama jiems laimės ir ramybės. Prieš rūmus Marija apalpo, kiaušiniai išriedėjo iš jos skarutės ir taip pasipylė po visą pasaulį.
Kodėl triušis - Velykų simbolis?
Tikriausiai žinote, kad viščiukas, išsiperiantis iš kiaušinio yra atgimimo simbolis, o štai velykinis triušis arba kiškis yra naujo gyvenimo gausos simbolis. Kiškis taip pat yra mėnulio simbolis, tiksliau sakant, jis yra Mėnulio Dievybės Oestros (teutonų) arba Estros (anglosaksų) simbolis. Žymusis anglų istorikas, Venerable Bede, gyvenęs 672-735 metais, pasakojo, kad anglosaksai garbino dievybę Eastrą, kurį įsikūnydavo savo žemiškajame simbolyje – kiškyje.
Velykų data priklauso nuo mėnulio fazės. Velykos paprastai švenčiamos pirmąjį sekmadienį, po pirmosios pilnaties, būnančios po pavasario lygiadienio, ir ta data gali būti nuo kovo 22 iki balandžio 25. Triušis taip pat tapo Velykų simboliu dėl to, kad jis išlenda iš savo urvo. Tikintiesiems tai simbolizuoja Kristaus išėjimą iš kapo. Velykinis kiškis atkeliavo į Ameriką kartu su vokiečių emigrantais ir paprastas amerikietiškas triušis čia tapo Velykų simboliu. O saldaininiai ir sausaininiai kiškučiai išpopuliarėjo Pietų Vokietijoje 19 amžiuje, vėliau jie paplito ir Lietuvoje.
Įdomu tai, kad prieš Velykinį kiškį buvo Velykinė lapė. Iki pat 20 a. vidurio Velykinė lapė atnešdavusi vaikams kiaušinių. Vokietijoje vaikai Didįjį Šeštadienį paruošdavo lapei patogų guolį iš šiaudų ir samanų. Jie pasirūpindavo, kad niekas lapės naktį neišgąsdintų ir uždarydavo kitus gyvulėlius namuose. Velykinė lapė paminėta 1910 metų Vestfalijos dokumente. Manoma, kad tuo metu jau buvo bepaplintantis Velykinis kiškis. Šiandien galima tik spėlioti, iš kur buvo atsiradusi Velykinė lapė. Gali būti, kad ši tradicija kilusi iš Sekminių papročio, kai žmonės vaikščiodavo iš namų į namus vedini lape ir prašydavo dovanėlių. Neteko girdėti, kad tai kada būtų vykę Lietuvoje. Kita hipotezė – kad Velykinė lapė yra susijusi su tam tikrais (Gebildbrot) kalėdiniais pyragėliais.
Gyvūnai - Velykų simboliai
Vienas iš žymesnių Velykų simbolių, tačiau Lietuvoje nepaplitęs, yra drugelis. Jo visas gyvenimo ciklas simbolizuoja Jėzaus gyvenimą. Pirmoji stadija – vikšras – reiškia Jėzaus gyvenimą žemėje. Antroji stadija – lėliukė – tai Jėzaus nukryžiavimas ir palaidojimas. Trečioji stadija – drugelis- Jėzaus atgimimas.
Bene svarbiausias Velykų simbolis – jaunas, garbanotas avinėlis, arba ėriukas - čia jau viskas aišku, kad šis mielas gyvulėlis yra „Dievo avinėlis“.
Įdomu tai, kad Velykų simboliu yra ir kiti, mums visai netikėti gyvūnai. Vienas iš jų – asiliukas, nes Jėzus ant asiliuko įjojo į Jeruzalę. Liūtas, kuris tikrai, kaip manytume, neturi nieko bendro su šventumu, vis dėl to taip pat yra Velykų simbolis. Mat seniau žmonės tikėjo, kad liūtukai gimsta negyvi, ir, kai jie būna jau trijų dienų, liūtė papučia į juos, ir liūtukai atgyja. Tai siejama su Kristumi, kuris išgulėjo savo kape tris dienas ir prisikėlė.
Neįtikėtina, tačiau ir banginis yra Velykų simbolis. Mat Šv. Jonas išbuvo jo pilve tris dienas, o po to banginis jį išspjovė. Tai vėl gi siejama su Kristaus prisikėlimu.
Kai kurie paukščiai taip pat yra Velykų simboliai. Pasakojama, kad liepsnelė ištraukė dyglį iš Kristaus kaktos ir išsitepė Jo krauju savo krūtinėlę. Nuo to laiko visos liepsnelės yra raudonomis krūtinėlėmis. Kitas paukštelis - kregždutė – linksmino Kristų Jo nukryžiavimo dieną, todėl kregždutė dažnai vadinama užuojautos paukščiu.
Tačiau ko gero pats seniausias Velykų simbolis, iš kurio kilo visi kiti, yra pelėda. Hetitams, šumerams, egiptiečiams, etiopiečiams, finikiečiams, romėnams, graikams, arabams ir dar kai kurioms tautoms pelėda reiškė ligas, blogio demonus ir net mirtį. Egiptiečiams pelėdos simbolis buvo raidė M, nes ji panaši į pelėdos snapą ir akis. Pirmieji pelėdą, kaip dievybę vardu Atti, pavaizdavo hetitai. Trojiečiai tokią dievybę vadino Atte, o graikai – Atėne. Iš šių paslaptingų dievybių vėliau ir kilo anglų pagoniškoji Eostre ir germanų Ostara.
Ne visose šalyse atgimimo ir gausos simbolis yra kiškis. Šveicarijoje tai yra gegutė, Juk daug logiškiau tikėti, kad kiaušinius atneša ne kiškis, bet šis paukštelis, kuris ir taip yra linkęs savo kiaušinius dėti į svetimus lizdus. O Australijos vaikams kiaušinius Velykų rytą atneša...triušinis bandikutas. Šis žvėrelis panašus į žiurkę su kiškio ausimis. Tiesiog triušiai Australijoje nėra populiarūs.
Tikrai įdomu gilintis į gyvūnams bei paukščiams suteikiamą simbolinę prasmę, tačiau svarbiausia, kad tai suteikia dar daugiau žavesio bei paslaptingumo pačiai gražiausiai pavasario šventei.