Gamta kartais sugeba mus nustebinti ne mažiau, nei Holivudo fantazuotojai! Na, ir kas galėjo pagalvoti, kad arkliai, kitaip nei drambliai, nemiega stovėdami, delfinai „išjungia“ pusę smegenų, o čiurliai, apskritai, miega skrisdami.

Arkliai
Nors plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad arkliai miega stovėdami, šiuolaikiniai naminiai arkliai taip nedaro. Stovėdami jie gali tik snausti. Visaverčiu miegu to nepavadinsi. Kad užmigtų tikru, giliu miegu, kurio metu ilsėsis ir kūnas, ir smegenys, šie gyvūnai atsigula. Dažniausiai ant šono. Tačiau dėl kūno struktūros, jo svorio ir kaulų ypatumų, taip arkliai miegoti gali ne ilgiau kaip tris ar keturias valandas. Jeigu arklys ant šono gulės ilgiau kaip šešias valandas, prasidės plaučių edema.

Delfinai
Delfinų, kitaip nei kitų žinduolių, miegas yra ypač įdomus. Kai ateina metas poilsiui, delfinas „išjungia“ tik vieną smegenų pusrutulį, tačiau užmerkia priešingą akį. Kitas smegenų pusrutulis tuo metu seka aplinką, kontroliuoja kvėpavimą ir kitus pagrindinius fiziologinius procesus. Tokio miego metu delfinai gali plūduriuoti vandens paviršiuje, kartais lėtai plaukti palei srovę. Nelaisvėje delfinai kartais miega ant baseino dugno, periodiškai pakildami į paviršių įkvėpti oro.

Žirafos
Ko gero, vienas įdomiausių klausimų – kaip gi miega žirafos? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad su tokiu ilgu kaklu patogiai įsitaisyti miegui pakankamai sudėtinga. Tačiau gamtoje apie viską pagalvota. Žirafos miega sulenkusios kaklą taip, kad galva atsiduria ties apatine galinių galūnių dalimi. Visas atsigulimo procesas užima penkiolika ar dvidešimt sekundžių. Iš pradžių žirafos nusileidžia ant krūtinės. O paskui ant pilvo. Įdomu, kad miega žirafos tik po kelias minutes iš eilės. Gilaus miego trukmė per naktį neviršija dvidešimties minučių.

Banginiai
Ilgą laiką buvo manoma, kad banginiai miega taip pat, kaip ir delfinai – „išjungdami“ po vieną smegenų pusrutulį. Tačiau neseni mokslininkų tyrimai parodė, kad iš tikrųjų taip nėra. Paaiškėjo, kad banginiai miega per trumpus greito pasinėrimo į vandenį laikotarpius. Tokiu būdu tikslaus paros suskirstymo į miegą ir būdravimą šie gyvūnai neturi. Banginiai per kelias valandas miegą „susirankioja“ iš dešimties ar penkiolikos minučių atkarpų.

Pingvinai
Kaip ir arklių atveju, sklando mitas, kad pingvinai miega stovėdami. Žinoma, tai netiesa. Na, bent jau ne visai tiesa. Visų pirma reikėtų žinoti, kad planetoje egzistuoja kelių rūšių pingvinai ir ne visi jie miega vienodai. Štai, pavyzdžiui, papuasiniai pingvinai ir kelios kitos rūšys miega taip, lyg išvakarėse būtų turėję neprastą vakarėlį. O imperatoriškieji pingvinai miega beveik stovėdami, nors tos pozos stovėjimu taip pat nepavadinsi. Greičiau jau sėdėjimu. Stovi ir vaikšto pingvinai visiškai kitaip.

Begemotai
Didžiąją gyvenimo dalį begemotai yra visiškai panirę į vandenį. Tiesiog refleksiškai pakyla į paviršių kas tris-penkias minutes įkvėpti oro. Tačiau tai net netrukdo jiems miegoti – kitaip tariant, įkvėpimui jie nenubunda.

Voverės
Dažnai galima išgirsti, kad voverės miega susisukusios į uodegą. Tai nėra visiškai netiesa, greičiau jau dalis tiesos. Iš tikrųjų voverės šia prasme yra panašios į daugelį kitų gyvūnų – jos miega taip, kaip atsigula. Visiškai taip, kaip žmonės. Kartais jos susisuka į uodegą, o kartais primena po pasivaikščiojimo grįžusius pingvinus.

Drambliai
Pradėsime nuo to, kad yra Afrikos ir Indijos drambliai, ir miega jie skirtingai. Afrikos drambliai miega stovėdami, šonu atsirėmę į medžio kamieną arba apsivynioję aplink jį straubliu. Stovėdami jie miega tam, kad ant labai įkaitusios žemės neperkaistų jų kūnas. Jeigu žemė nėra labai įkaitusi, drambliai gali miegoti ir ant pilvo, po savimi palenkę kojas, arba ant šono. Indijos drambliai dažniausiai miega gulėdami, sulenkę galines kojas, o priekines ištiesę į priekį ir padėję ant jų galvas. Dramblių miegas trunka apie dvi ar tris valandas. Šie gyvūnai gali prabusti, bandyti įsiklausyti ir užuosti pavojų, o paskui vėl užmigti.

Čiurliai
Čiurliai garsėja kaip tikri rekordininkai. Tai vieni iš greičiausiai skrendančių paukščių, ir, be abejonės, ilgiausiai galintys skristi sparnuočiai. Čiurliai gali skristi iki keturių metų. Visą tą laiką paukščiai valgo, geria, miega ir netgi poruojasi skrisdami. Jaunas čiurlys, pirmą kartą pakilęs į orą, gali nuskristi iki 500 tūkstančių kilometrų ir tik tada pirmą kartą nusileisti. Tam, kad miegotų, paukščiai pakyla į didelį aukštį, iki trijų tūkstančių metrų, o paskui skrenda tam tikru kampu į vėjo kryptį, kas kelias minutes keisdami savo skrydžio kryptį. Dėl tokio ritmingumo čiurliai skrenda pirmyn ir atgal virš tos pačios vietos. Tačiau buvo pastebėta, kad kai vėjas silpnas, čiurliai miegodami skrenda ratu.