Pirmas įspūdis išvydus tarpduryje trimetę dobermanę Avą yra dvilypis – elegantiška, šiek tiek grėsminga išvaizda kelia atsargų susižavėjimą, o nenustygstantis strikinėjimas – juoką. Vis dar populiarus stereotipas, kad šios veislės šunys agresyvūs ir didžiausių problemų kelia būtent ūmus bei aktyvus jų charakteris.

Avos šeimininkė Ieva pasakoja, kad šią veislę pasirinko dėl tvirto ir išskirtinio šunų charakterio. Kita vertus, mergina mano, kad pasirinkto šuns veislė negali garantuoti, koks šuo bus, nes prie jo charakterio formavimo stipriai prisideda pats šeimininkas. Tiesa, atvykusią pas veisėjus Ievą nauja savo šeimininke išsirinko pati Ava, kuri iškart prie jos pribėgo ir savo žvilgsniu papirko pašnekovę.

Avos charakteris ypač draugiškas, ji puikiai sutaria su kitais šunimis, vaikais ir suaugusiaisiais bei namuose gyvenančiu katinu. Taip pat šuo pasižymi ypatingu prieraišumu prie šeimininkės Ievos, kuriam didelės įtakos turi tai, kad mergina dažnai dirba namuose, tad su savo augintine nuo mažens praleidžia nemažai laiko.

Šunų elgsenos ekspertas Karolis Grigaliūnas išskiria privalumą: „Faktas, kad šuo yra prieraišus, išsprendžia nemažai problemų ir yra labai teigiamas dalykas. Žinoma, tada jis reikalauja daugiau dėmesio, bet tai neturėtų būti problema.“

Draugiška, svetinga, stabili, prieraiši dobermanė turi vieną itin ryškų trūkumą: „Ava nuolat loja palikta viena prie parduotuvės ir likusi namuose.“ Šis šuns elgesys trukdo kaimynams, sukelia nepatogumų trumpam ją palikus kam nors prižiūrėti.

Pirmiausia, į ką atkreipia dėmesį dresūros specialistas Karolis, nereikėtų šunų palikti vienų prie parduotuvių: „Aš niekada nepalieku savo šunų prie parduotuvių ir siūlau to nedaryti kitiems, nes gyvename tarp visokių žmonių – gerų ir piktybiškų. Šis ar kitas draugiškas šuo tikrai neparodys, kad yra baisus, piktas ar agresyvus, tad iš esmės bet kas norės, prieis, atsiriš jį ir nusives. Tada tiek Ieva, tiek kiti taip besielgiantys šeimininkai turės ištverti tokį sielvartą, kad nežinos, kur dingti, nes nežinosite nei to, kur jis pateko, nei ką su juo daro.“

„Visada reikia prisiminti, kad šuo yra gaujos gyvūnas. Lodamas, pavyzdžiui, vilkų gaujoje, perspėja, kur jis yra. Taip pat jis gali įspėti apie artėjančią grėsmę. Šiuo atveju Ieva Avai yra gauja. Kai ji išeina pro duris, šuo lodamas arba staugdamas bando pasakyti: „Ei, kur tu dingai? Aš likau čia vienas.“ Taip ji išreiškia nerimą ir bando prisišaukti šeimininkę.“

Norėdami užbėgti už akių tokiam šuns elgesiui auklėjimu ir dresūra reikėtų užsiimti nuo mažens. „Svarbu parodyti mažam šuniukui, kad savarankiškai pabūti vienam nėra nieko blogo. Mažiems šuniukams toks elgesys dažnai pasireiškia, tik uždaryk jį atskirai ir pradės krapštyti duris, inkšti arba net klykti. Pirmiausia patarčiau nesureikšminti savo išėjimo. Jokių „iki, šuniuk, aš išeinu“, nes tai sukelia šuniui neramią emociją. Toks sukeltas nerimas su laiku ūmėja ir stiprėja. Šeimininko užduotis išeinant šuniuką palikti ramios būsenos. Tam labai praverčia visokie žaisliukai – šunų galvosūkiai, pavyzdžiui, „Kong“. Į juos pridedame skanėstų, kuriems sunku išbyrėti, kai šuo judina žaislą. Su tokiu žaislu šuo bus užimtas 10–15 minučių, per kurias jūs ramiai, be atsisveikinimų, nereikalingų emocijų galite išeiti iš namų. Tuo metu šuo nejaus jokio nerimo, nes bus įsijautęs, užsiėmęs savo reikalais. Grįžimo į namus taip pat neakcentuokite, tai yra natūralus dalykas. Iš pradžių taip užimtą šuniuką galite palikti kelioms minutėms ir laiką pamažu ilginti.“

Dar vienas dalykas, kuris gali padėti šuniui jaustis ramiau, – fizinis krūvis, prie kurio augintinį reikia pratinti nuo mažų dienų. „Aišku, dobermanas gali bėgti maratoną, liežuvis kabos ant šono, o jis bus praktiškai nepavargęs. Aš siūlyčiau taip nuvarginti šunį, kad grįžęs namo jis tik palaktų vandens ir eitų gulėti, tada galima išeiti iš namų. Taip šuo bus išeikvojęs visą energiją ir labai tikėtina, kad nelos paliktas vienas. Daug kur sakoma, kad krūvis – tai vaistas nuo daugelio problemų. Žinoma, reikia nepamiršti ir psichologinio krūvio, kuriam tinka dresūros pratimai.“

Dresūros specialistas Karolis Grigaliūnas siūlo dobermanę nuvarginti žaidžiant, kadangi ji turi ryškų grobio instinktą. Jis pasireiškia tuo, kad šuo ilgą laiką susidomėjęs gali gaudyti kamuoliuką arba pagalį. Kaip pats Karolis sako, žaidimu „kiek mesi, tiek parneš žaislą“ galima pasinaudoti šuniui nuvarginti. „Rekomenduoju išmėginti tokį žaidimą. Į lauką nešatės du vienodus kamuoliukus. Metate vieną, šuo bėga gaudyti ir jo atnešti, kai jis grįžta prie pat jūsų, metate iškart kitą. Šuo visada norės būtent to kamuoliuko, kurį turite rankose, todėl nedelsdamas išmes tą, kurį turi. Tokie mainai turi tęstis tol, kol šuo visiškai nusistekens. Išsikrovusį šunį parvedame namo, pagirdome, duodame žaislą ir išeiname pro duris. Tokia sistema turėtų padėti išvengti lojimo. Žinoma, jei šuo vyresnis, toks kaip Ava, gali prireikti laiko, bet tikrai pasiteisina.“

„Taip pat labai svarbu šunį nuvarginti psichologiškai. Žaisdamas šuo gali be perstojo lakstyti, nors liežuvis jau ant šono, patys liks beveik nepavargę. Atvesti į mūsų mokyklą šunys po 45 minučių treniruotės grįžę namo nepajudinami miega visą vakarą. Taip jie psichologiškai išvargsta pamokos metu mąstydami. Siūlyčiau būtinai įtraukti į nuvarginimo ritualą komandų mokymąsi“, – pasakoja Karolis.

Avos šeimininkė Ieva pasakoja, kad dobermanė puikiai moka keturias komandas: „sėst“, „gult“, „op“ ir „kita“, kuri reiškia „duok kitą koją“. Karolis pastebi, kad tokių triukų kartojimas nevargina šuns, nes jis šias komandas atlieka automatiškai ir jos jam tiesiog smagios. Iš šių komandų nepasimokys nei kontrolės, nei disciplinos, jos nereikalauja iš šuns pastangų. Iš šuns pareikalavęs ramiai išbūti kelias minutes, pamatai, kaip jis susikaupia, šiek tiek įsitempia, tai šunį vargina labiau. Tad rekomenduoju mokyti ne tik komandėlių, bet ir sudėtingesnių dalykų.“

Avos atvejis, pasak dresūros specialisto, nėra sudėtingas ir dažnai pasitaikantis. Šeimininkams, kurie susiduria su tokia pačia suaugusių šunų problema, svarbiausia atminti, kad prieš išeinant šunį reikia nuvarginti tiek fiziškai, tiek psichologiškai, parvedus namo pagirdyti ir duoti jam panašų žaislą į „Kong“ ir be didesnio situacijos sureikšminimo išeiti iš namų.