Kas gi padėjo ir ugdė drąsą po nutilusių didžiųjų festivalių? G. Arlickaitė paminėjo San Sebastiano kino festivalį, kuris ryžosi parodyti, kaip pandemijos metu atrodo tokie festivaliai.
Sukels audrą
Juosta „Pradžia“ , G. Arlickaitės teigimu, svarbi tuo, kad šiais sunkiais metais nurodo kino kalbos paieškos kryptį, kur suderinti žanrai ir įtakos. Šis kartvelų režisierės darbas nustebino įtaigumu, tad tikrai neliks nepastebėtas – ne tik daugelio festivalių, bet sulauks ir teigiamo kino kritikų dėmesio.
Šis neįprastas laikas iškėlė ir kitus filmus, kuriuos G. Arlickaitė pavadino filmais nokautais: „Enfant terrible“ apie Rainerį Warnerį Fassbinderį ir Berlinalėje aršias diskusijas sukėlusią juostą „DAU. Nataša“.
Šiuose kūriniuose išryškėja principingai radikalus požiūris į kiną ir žmogų: „Apie filmus nereikia daug kalbėti prieš jiems pasirodant, tačiau manau, tai sukels audrą.“
Garsi kinotyrininkė kėlė retorinius klausimus: ar yra kažkas, ko kinas negali padaryti, ar yra ribos, kurių jis negali peržengti? Su šiais pamąstymais, jos teigimu, susidūrė visi didieji režisieriai. Tarp jų, žymusis rusų kino meistras Elemas Klimovas. „Vardan to, kad kinas atsivertų, galėtų kalbėti daugybe kalbų. Galbūt taip ir turi būti“, – svarstė kinotyrininkė.
Įdomu tai, kad „Scanorama“ atsigręš į filmų retrospektyvas, kurias skiria keletas dešimtmečių. Programa „Atvira Lietuvos kino istorija“ bus skirta Vytautui Žalakevičiui atminti, aktoriui Juozui Budraičiui pasveikinti. Šia proga iš užmaršties buvo ištrauktas ir specialiai tai progai suskaitmenintas čekų režisieriaus Jano Schmidto filmas „Lanfiero kolonija“, kurį pamatęs aktoriumi susidomėjo ir italų meistras Michelangelo Antonioni.
Tiesia tiltą tarp dabarties ir praeities
Pasirodė, kad per laiką galima režisūrinė įžvalga, pasitvirtina sąsajos. „Visada norėjome nutiesti tiltą tarp dabarties ir praeities. Kinas turi vertę ir turinį, būtent turinys – mums kalba“, – pažymėjo G. Arlickaitė.
Tarp principingai radikalaus požiūrio į filmus ir žmogų yra alternatyvi riba, kurioje galima ir kitaip matyti pasaulį, suteikiant jam vilties ir pasitikėjimo, kuris šiuo sudėtingu metu ypač reikalingas.
Iki Europos šalių kino forumo „Scanorama“ lieka mažiau nei dvi savaitės. Lapkričio 4 d. startavęs Vilniuje, festivalis nuo lapkričio 5 d. vyks ir Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose. Šių metų naujovė – galimybė žiūrovams dalį programos filmų išvysti ir virtualioje „Scanoramos“ kino platformoje. Programoje – tradiciškai, per 100 rinktinių filmų iš žymiausių Europos kino festivalių, leidžiančių geriau pažinti save pačius ir mus supantį pasaulį.
„Scanoramos“ kino platforma festivalio filmus šiemet padės išvysti tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių negalės apsilankyti kino teatruose. Ji buvo sukurta bendradarbiaujant su „Shift72“ – šių metų Kanų kino mugės partneriais, vienais šio segmento lyderių – ir viso festivalio metu žiūrovams bus prieinama adresu kinas.scanorama.lt.
Jau dabar „Scanoramos“ interneto svetainėje pateiktoje festivalio filmų programoje galima pasižiūrėti, kurie filmai bus rodomi tik kino salėse, o kuriuos bus galima išvysti ir (arba) tik virtualioje aplinkoje – šalia kiekvieno filmo pateikti atitinkami raktažodžiai. Filmus platformoje bus galima žiūrėti bet kuriuo metu visą festivalio laikotarpį“, – apie festivalio naujoves pasakojo programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskij.
Pasak „Scanoramos“ atstovo, šiemet kuriamos naujovės nebūtų įgyvendintos be septintus metus iš eilės puoselėjamos draugystės su bendrove „If“, daug prisidėjusios, kad kokybiškais kino kūriniais žiūrovai galėtų mėgautis be papildomos įtampos ir saugiai, pasirinktu formatu.
Pandemijos sąlygomis nemažai didžiausią pripažinimą pelniusių kino kūrėjų nusprendė savo naujausius kūrinius pasaugoti geresniems laikams, tad jų vietas Europos kino festivaliuose šiemet užėmė drąsesni ir įžūlesni kino naujokai. Toks yra net virtualiuose Kanuose kritikus pavergęs švedo Magnuso von Horno Lenkijoje sukurtas ir šių metų „Scanoramą“ atidarysiantis filmas „Prakaituok!“.
Energinga socialinių tinklų kuriamą bendrystės iliuziją demaskuojanti gražuolės kūno rengybos trenerės Silvijos vienatvės ir dvasinio sąstingio drama, kurioje režisierius ieško atsakymo į šiandien itin aktualų klausimą „Kam reikia draugų, jeigu turi 600 tūkst. sekėjų?“
G. Arlickaitė ragino atkreipti dėmesį į šį filmą, juk šiais laikais socialinių tinklų klausimas pats populiariausias.
„Filme atvaizduojamas fitneso trenerės gyvenimas, kurio blizgioji pusė ilgainiui atveria begalinę tuštumą. Šiame kontekste prisimenu lietuvių dokumentinio kino kūrėjo Edmundo Zubavičiaus vieną ankstyvųjų filmų „Jautrumo, kaip duonos“. Pasirodo, dabar kaip niekad visiems reikia jautrumo“, – kalbėjo ji.
Pradedant garsiausiu danų režisierių Thomu Vintenbergu, baigiant švedų režisierie Amanda Kernell. Jautrumo poreikis, anot G. Arlickaitės juntamas visur – principinė srovė keliauja per visus „Scanoramos“ filmus, matomas didžiųjų maištininkų kūryboje.
Kaip pavyzdį ji pateikė vokiečių režisierės Ulrikes Ottinger filmą „Paryžiaus kaligramos“, norvegų režisierių Katjos Høgset, Margreth Olin ir Espen Wallin juostą „Autoportretas“.
Programos „Naujienos iš Šiaurės“ filmuose taip pat kalbama apie istorinę galimybę išlikti žmogumi. „Šiais laikais vokiečių literatūros klasiko Johano Volfgango Gėtės supratimas apie žmogų – be galo svarbus“, – pažymėjo G. Arlickaitė.
Sakoma, kad senos knygos gali prabilti šiandien. G. Arlickaitės įsitikinimu, taip pat yra su filmais: vertybinis aspektas ir toliau išliks pagrindiniu.
„Scanoramos“ programoje nemažai vokiškų pavardžių. Kinotyrininkė prabilo apie kylančią idėja „Scanoramoje“ surengti J. V. Gėtės saloną.
Koks gi tas vokiškas kinas? Pavardės kalba pačios už save: Christianas Petzoldas, Oskaras Roehler, Urlike Ottinger... Būtent šių kūrėjų darbuose, anot G. Arlickaitės, galima atrasti pagrindinę festivalio kryptį – darbai tęsiasi ir toliau, geros idėjos gali gyventi daug ilgiau.
Goethe’s instituto vadovas Michael Müller-Verweyen sakydamas žodžius, kad „filmas pasibaigia – prasideda kinas“ garsiai svarstė: koronavirusas veikiausiai taip greitai iš pasaulio nepasitrauks.
„Užtat turime drąsių žmonių, kurie suorganizuoja festivalį, kuris turi aiškią orientaciją į Šiaurę“, – pasidžiaugė jis.
Anot jo, vienas svarbiausių filmų apie „kūrybos apsėstąjį“, naujosios vokiečių kino bangos režisierių R. W. Fassbinderį (1945–1982).
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje R. W. Fassbinderis Vokietijoje buvo laikomas nesėkmingu. Kai neįstojo į Miuncheno kino mokyklą, norėjo studijuoti Berlyne, – deja, nepavyko.
Iki šiol yra likę įrašai: jokių perspektyvų, netalentingas. Tačiau šis režisierius paliko itin žymų pėdsaką kine, jo stilius visame pasaulyje vertinamas, kaip kažkas ypatingo.
„Minėtame filme nematysite nuobodaus kino režisieriaus portreto. Čia labai gerai atskleidžiama „apsėstojo kinu“ asmenybė, Vokietijoje kartais pavadinamo „apsėstuoju bavaru Šiaurėje“. Ant režisieriui skirtos atminimo lentos užrašyta jo mintis: „Noriu sukurti kuo daugiau filmų, kad mano paties gyvenimas taptų filmu.“ Režisieriui filmų kūrimas tapo tam tikra gyvenimo forma“, – pasakojo Goethe’s instituto vadovas.
„Scanorama“ dažnai pavadinama Europos šalių kino forumu. „Labai svarbus europietiškumo aspektas, jis šiame festivalyje itin ryškus. Jis pasireiškia net ir tuo, kad į programą yra įtraukti indiški filmai, kurie įprastai randa kelią tik festivaliuose. Gerai, kad tai daroma čia“, – pažymėjo jis.
Kino ekranuose – pripažinti kino meistrai
„Scanoramos“ pranešime spaudai rašoma, kad 18-ame festivalio sezone tradiciškai išvysime ir žinomiausių bei laukiamiausių kino kūrėjų vardus. Jaudinančio žmogiškumo kupinų filmų mėgėjai bus kviečiami susipažinti su magiškąją „Undine“ – iš Berlyno kino festivalio į Lietuvą vėl linkėjimus atsiųs Christianas Petzoldas, kurio „Tranzitas“ prieš dvejus metus atvėrė „Scanoramą“.
Programoje „Naujienos iš Šiaurės“ žiūrovams bus pristatyti rinktiniai naujausi skandinavų filmai. Vienas jų – lietuviams puikiai pažįstamo režisieriaus Thomaso Vinterbergo energinga drama „Dar po vieną“.
Agnieszkos Holland fimas „Šarlatanas“ nukels į netolimus laikus, kai mirtis už įsitikinimus buvo ne retorine figūra, bet šiurpi realybė, o pernai anapilin iškeliavusio žymaus islandų kompozitoriaus Jóhanno Jóhannssono mokslinės fantastikos filmas „Paskutinieji ir pirmieji žmonės“ kreipsis į žiūrovus ateities žmonių vardu ir permąstys žmonijos laimėjimus bei ydas.
Dar vieną priežastį apsilankyti kino salėse suteiks didžiojo siurrealisto L. Buñuelio 120-mečiui paminėti skirta 7 filmų retrospektyva, kuri bus rodoma tik didžiuosiuose ekranuose.
Lietuvių premjeros ir konkursinė trumpametražių filmų programa
„Scanoramoje“ tradiciškai bus pristatyti ir naujausi lietuvių kino darbai. Tai – keturi dokumentiniai kūriniai: Lino Mikutos „Romano vaikystė“, Pepe Andreu ir Rafael Molés „Omarų sriuba“, Jokūbo Viliaus Tūro „Šventasis Laikas“ bei Jurgio Matulevičiaus ir Pauliaus Aničo „Auksinis flakonas“. Viena laukiamiausių šių metų lietuviškų premjerų – Jurgio Matulevičiaus vaidybinis filmas „Izaokas“, nominuotas Europos kino apdovanojimui kategorijoje „Europos atradimas“.
Jauniausių kūrėjų pasiekimus tradiciškai apžvelgs traptautinė konkursinė trumpametražių filmų programa „Naujasis Baltijos kinas“. Programoje – 18 konkursantų, 4 iš jų – lietuviai, varžysis dėl festivalio įsteigtų piniginių prizų, kuriuos šiemet virtualiai įteiks tarptautinė žiuri.
Pažintys su kino virtuve
Pandemijos ribojimai užkirto kelius svečiams, todėl „Scanoramos“ industrinis renginys persikels į virtualią erdvę. „Scanoramos krypčių“ renginiai kino profesionalus ir pradedančiuosius nemokamai semtis vertingų žinių kvies „Zoom“ platformoje – teorinės diskusijos bus jungiamos su praktiniais patarimais ir profesinių įgūdžių ugdymu, ypač didelį dėmesį skiriant šiandienos kino industrijos aktualijoms.
Dviejų dalių scenarijaus rašymo dirbtuvėse scenaristė ir prodiuserė iš Izraelio Ruth Lev Ari pasidalys šiuo metu rašomos knygos apie scenarijaus vystymą svarbiausiomis įžvalgomis. Auditorijos dizaino specialistas Paulas Riethas iš Vokietijos atskleis, kaip galima nuo pat filmo kūrimo proceso pradžios auditoriją įtraukti į bendrą darbą. Profesionalūs prodiuseriai turės galimybę iš anksto pateikti savo projektų aprašus ir gauti asmeninę internetinę Paulo konsultaciją.
Lietuvių animacijos kūrėjai „Moetion Films“ vadovės Moe Honan paskaitoje turės galimybę detaliau susipažinti su animacijos prodiusavimu ir sklaida.
Dokumentinio kino režisierė bei prodiuserė Giedrė Žickytė kartu su jaunosios kartos režisiere Marija Stonyte pakvies į diskusiją, kurioje atskleis produktyvaus režisieriaus ir prodiuserio bendradarbiavimo paslaptis, o neformalios grupės „Moterys Lietuvos kino ir TV industrijoje“ (WIFT LT) diskusijoje ir dirbtuvėse su kino rinkos stratege iš Austrijos Marika Kozlovska bus nagrinėjama tarptautinė kino mugių rinka ir galimybės lietuvių kūrėjams COVID-19 kontekste.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–15 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Festivalio mecenatas draudimo bendrovė „If“.
