„Mirti su savais ar puotauti su priešais?“ – tokią dilemą sprendžia pagrindinis filmo herojus poetas Kostas, kurio istorija, anot filmo autorių, atskleidžia didelės dalies pokario inteligentų prisitaikymo prie okupacijos kelią. Filme prisiliečiama ir prie paties kūrybos fenomeno – geras rašytojas nebūtinai vien geras, doras ar drąsus žmogus. Jame glūdi ir žmogiškos, ir demoniškos savybės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Anot režisieriaus G. Tamoševičiaus, vienas pirmųjų filmą pamatęs profesorius Vytautas Landsbergis, tiksliai įvardino su kuo susidūrė gabus pokario poetas, kuriam teko spręsti dilemą – eiti į mišką, kovoti ir tikėtina garbingai žūti už tėvynės laisvę, ar pabandyti išlikti, kolaboruoti ir tapti garsiu sovietiniu rašytoju.
„Profesoriaus įžvalgos po filmo „Poetas“ yra įdomios ir vertingos. Jis polemizuoja su universaliu blogiu, gal net ne polemizuoja, o konstatuoja, apnuogina, demaskuoja. Tačiau išsako viltį, kad kino kalba įvardintas blogis, po 80-ties metų dvasinės vergovės gali pradėti nykti. Mums tai būtų didžiausia filmo pergalė. Esu dėkingas profesoriui V. Landsbergiui už filmo komandai atsiųstą nuomonę“, – sako G. Tamoševičius.
Profesoriaus V. Landsbergio atsiliepimas apie filmą „Poetas“:
Klausimai Kostui
– Juk tu dar nori gyventi, Kostai? Anie negyvens. Tai nulemta.
Tu nori būti reikalingas? Patikti?
Paskui tu mums jau nebūsi reikalingas. Ir niekam.
– Sapnavai laimę? Bet tu nesi laimė.
Tu niekas, Kostai.
Tai klausimai Kostui, kuriuos naujame istoriniame filme „Poetas“ kelia neherojui pats nelabasis. Kostas tik vabalėlis po Didžiojo nelabojo kerziniais. Tas anuomet atėjo ir karaliauja. Jau per 80 metų.
Nenorintiems vergauti – mirtis. Tai paprasta. Tiesiog iš anų filosofijos. O galėtum turėti honorarų. Net moterį, tik ji šios laimės nenorėjo.
Galutinis sprendimas, kurį filmo veikėjams atnešė nelabasis, - mirtis iš karto arba vėliau. Gerai, kad jis galų gale įvardytas.
Tik tada jis pradeda nykti.
Ligi šiol dar nenyko, labai nenorėdamas nykti. Gal įvyks postūmis.
O kad filme – milžiniški siužetiniai nutylėjimai (nes visi žino, apie ką kalbama), tai iš pradžių – po visko – truputį keista; bet gal ir gerai.
Kokia prasmė būtų narplioti detales. Badyti pirštu.
