1936 metais Ispanijoje prasidėjo pilietinis karas. G. Lorca, respublikos šalininkas, antifašistas, neslėpęs kairiųjų pažiūrų, atsidūrė opozicijoje. Prasidėjus fašistinėms represijoms, poetas buvo sušaudytas ir palaidotas savo paties iškastoje duobėje. Jo žūties, sukrėtusios visą pasaulį, aplinkybes vis dar gaubia paslaptis.
Pranašas
632 m. birželio 8 d. mirė pranašas Mahometas. Jis sukūrė ir išpopuliarino vieną didžiausių pasaulio religijų – islamą. Mahometas gimė Mekoje, pietų Arabijoje, kuri tuo metu buvo pasaulio pakraštys, toli nuo prekybos, meno ir mokslo centrų.
Daugelis arabų tuo metu tikėjo daugybe dievų. Mekoje gyveno ir keletas žydų bei krikščionių – būtent iš jų Mahometas išgirdo apie vienintelį visagalį Dievą. Sulaukęs 40-ties, jis įtikėjo, kad šis Dievas išsirinko jį skleisti tikrąjį tikėjimą.
Keletą metų Mahometas pamokslavo tik savo artimiems žmonėms, o maždaug 613-aisiais pradėjo tikėjimą skleisti viešai. Kai atsirado pirmųjų Mahometo pasekėjų, Mekos valdžia nutarė: Mahometas yra pavojingas viešosios tvarkos pažeidėjas. Taigi jis, bijodamas dėl savo saugumo, pabėgo į Mediną – miestą, esantį už kelių šimtų kilometrų nuo Mekos. Čia Mahometas sulaukė dar daugiau pasekėjų ir greitai pranašo įtaka suteikė jam absoliučią valdžią. Tuo tarpu tarp Mekos ir Medinos virė mūšiai.
630 m., karui pasibaigus, Mahometas kaip nugalėtojas grįžo į Meką. Arabų gentys ėmė sparčiai atsiversti į naująjį tikėjimą, tad 632-aisiais, prieš pat savo mirtį, Mahometas buvo jau visos Pietų Arabijos valdovas.
Nobelistų intrigos
1916 m. birželio 8 d. gimė britų biologas profesorius seras Francis Crickas. Už DNR molekulinės struktūros atradimą jis apdovanotas Nobelio premija. Beje, faktą, kad DNR molekulinę struktūrą sudaro dviguba spiralė, atskleidė keturi mokslininkai, net nedirbę kaip viena komanda. Vis dėlto visi laurai už DNR paslapties išaiškinimą atiteko dviem iš jų – Jamesui Watsonui ir F. Crickui.
Kartu su jais Nobelio premiją už šį atradimą gavo ir mokslininkas iš Londono karališkojo koledžo Maurice‘as Wilkinsas. Jo kolegei Rosalindai Franklin, kuriai pavyko gauti geriausius galimos DNR struktūros vaizdus, premija netgi nebuvo paskirta: ji, būdama vos 37-erių, mirė nuo kiaušidžių vėžio, likus ketveriems metams iki premijos teikimo, o Nobelio premija po mirties neteikiama. Knygoje „Dviguba spiralė“ J. Watsonas nupiešė labai nepatrauklų jos portretą: vaizdavo mokslininkę kaip neprotingą, paslaptingą, nuolat atsisakančią bendradarbiauti ir – o tai jį ypač erzino – beveik visai nedemonstruojančią seksualumo. B
ill Bryson „Trumpoje istorijoje beveik apie viską“ rašo, kad mokslininkų pyktį R. Franklin užsitraukė dėl to, jog nenorėjo dalytis savo tyrimų rezultatais: nors šie rodė, kad DNR tikrai yra spiralės pavidalo, R. Franklin kažkodėl visiems tvirtino, kad taip nėra. Viskas baigėsi tuo, jog 1953-aisiais M. Wilkinsas parodė J. Watsonui mokslininkės darytas nuotraukas. Aišku, jai nežinant ir be jos leidimo. Būtent tai ir padėjo J. Watsonui ir F. Crickui suprasti DNR molekulinę struktūrą.
Nepastebėtas atradimas
J. Watsonas ir F. Crickas, bijodami, kad juos šioje srityje gali aplenkti kiti, ėmė dirbti dvigubai energingiau. Jie jau žinojo, kad DNR sudaro keturios cheminės medžiagos, todėl, išsikirpę iš kartono molekulių formas, bandė suvokti, kaip jungiasi atskiros jų dalys.
Taip jie sukūrė patį žinomiausią šiuolaikiniame moksle modelį, kurį sudaro metalinės į spiralę susivijusios plokštelės.
Taigi 1953 m. balandžio 25 d. žurnalas „Nature“ išspausdino J. Watsono ir F. Cricko straipsnį, pavadintą „Deoksiribonukleorūgšties struktūra“. Straipsnyje, beje, buvo vos 900 žodžių. Greta išspausdinti ir J. Wilkinso bei R. Franklin straipsniai. Vis dėlto išaiškintos gyvybės paslapties beveik niekas nepastebėjo.
Galbūt tai atsitiko dėl kitų to meto įvykių pasaulio istorijoje – Edmundas Hillary įkopė į Everestą, o Elžbieta II buvo karūnuota karaliene. Taigi apie mokslininkų išradimą trumpai užsiminė vienintelis laikraštis „News Chronicle“. Prireikė dar daugiau nei 25 metų, kol šis DNR modelis buvo pripažintas.
Mikrovalstybė
1929 m. birželio 7 d. Romoje atkurta popiežiaus valstybė Vatikanas. Miestas-valstybė savo istoriją skaičiuoja nuo viduramžių. Kadaise Vatikanui priklausė nemažai žemių, tačiau šiandien tai – mažiausia pasaulio valstybė, įsikūrusi Italijos sostinės Romos dalyje. Jos plotas siekia vos pusę kvadratinio kilometro, o gyvena čia apie 2 tūkstančius žmonių, iš jų tik pusė – šios valstybės piliečiai.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius Arūnas Streikus teigia, kad Vatikanas turi visus savarankiškos valstybės atributus, tačiau nuo kitų valstybių ją skiria politinė santvarka: „Tai jokiu būdu ne demokratinė valstybė. Vatikane absoliučią valdžią – įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę galią turi popiežius, kuris kardinolų tarybos renkamas iki gyvos galvos. Tokia santvarka vadinama teokratine.“ Vatikanas turi savo pasus ir pašto ženklus. Ekonomika čia unikali – tai iš viso pasaulio katalikų pervedamos lėšos, taip pat turistinių suvenyrų pardavimas, pinigai už bilietus į muziejus ir pan. Istorikas A. Streikus mini dar keletą Vatikaną išlaikančių šaltinių: „Pagrindinės pajamos yra iš per amžius kaupto aukso atsargų – už jį gaunamos gana didelės palūkanos. Taip pat Vatikanas nuomoja bažnyčiai priklausančias žemes“.
Beje, Vatikanas buvo viena iš nedaugelio valstybių, nepripažinusių sovietinės Lietuvos okupacijos.
Žymioji feministė
1876 m. birželio 8 d. mirė prancūzų rašytoja George Sand. Tikrasis jos vardas – Aurore Dupin. VU docentas Gvidonas Bartkus teigia, kad jau pirmuosiuose savo romanuose ji ėmėsi gvildenti moters problemas šeimoje ir visuomenėje: „Būdama karinga feministė, ji ne tik žodžiu, bet ir elgesiu savaip demonstravo moters emancipaciją – vilkėjo vyriškais rūbais, viešai rūkė pypkę“.
Garsus rašytojas Gustave’as Flaubertas, praėjus trims savaitėms po G. Sand laidotuvių, rašė savo bičiuliui Ivanui Turgenevui: „Per jos laidotuves blioviau kaip veršis. Reikėjo ją pažinti taip, kaip aš ją pažinojau, kad suprastum, kokia ji buvo moteriška. Ir koks genijus glūdėjo joje...“
Ištremtas iš Vokietijos
1875 m. birželio 6 d. gimė vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas ir vienas žymiausių XX amžiaus pirmosios pusės prozos kūrėjų Thomas Mannas. Jis taip pat buvo pripažintas literatūros kritikas.
Savo kritiniuose esė T. Mannas pabrėžė, kad menininkas turi aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pats rašytojas, skaitydamas pranešimus, daug keliavo.
1933 m. per vieną iš savo kelionių užsienyje, jį griežtai pasmerkė Adolfo Hitlerio režimo atstovai ir visas jo turtas buvo konfiskuotas. T. Mannas liko Prancūzijoje, vėliau persikraustė į Šveicariją. 1936 m. rašytojas neteko Vokietijos pilietybės. Emigravęs į JAV, T. Mannas priėmė Amerikos pilietybę.
1953 m. rašytojas apsigyveno Šveicarijoje, netoli Ciūricho, ir, atmetęs visus kvietimus grįžti į Vokietiją arba bent jau apsilankyti joje, ten liko iki savo gyvenimo pabaigos.
Vienu sakiniu
1947 m. birželio 5 d.
JAV valstybės sekretorius George’as Marshallas paskelbė savo planą, kaip padėti Europai atsigauti po karo.
1933 m. birželio 6 d.
JAV atidarytas pirmasis 400 vietų kino teatras, kuriame filmai žiūrimi iš automobilių.
1748 m. birželio 6 d.
Vilniuje kilo didelis gaisras, sunaikinęs didžiąją miesto dalį. Lygiai po metų per gaisrą sudegė daugiau kaip pusė miesto namų ir Rotušė su magistrato archyvu.
1799 m. birželio 6 d.
gimė vienas žymiausių rusų poetų Aleksandras Puškinas. Jis laikomas moderniosios rusų literatūros pradininku.
1606 m. birželio 6 d.
gimė prancūzų dramaturgas, Prancūzijos akademikas Pierre’as Corneille’is, labiausiai išgarsėjęs savo tragikomedija „Sidas“.
1961 m. birželio 6 d.
mirė šveicarų psichologas, psichiatras ir vienas žymiausių psichoanalitikų Carlas Gustavas Jungas.
1815 m. birželio 8 d.
gimė Jonas Juška, kalbininkas, tautosakininkas, išleidęs lietuvių kalbos tarmių aprašą bei rašybos siūlymus, rengęs lietuvių kalbos gramatiką, žodyną.
1869 m. birželio 8 d.
Ivesas W. McGaffey iš Čikagos patentavo „šluojančią mašiną“ – pirmą dabartinio dulkių siurblio prototipą.
1988 m. birželio 10 d.
susikūrė Lietuvos sąjūdis Kaune. 1989 m. birželio 11 d. Vilniaus Kalnų parke įvyko mitingas 49-osioms Lietuvos okupacijos metinėms paminėti. Iš Sovietų Sąjungos vadovybės reikalauta paskelbti negaliojančiais slaptuosius Ribentropo-Molotovo pakto dokumentus, išvesti iš Lietuvos okupacinę kariuomenę.
1793 m. birželio 10 d.
Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje viešas zoologijos sodas.
„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).
