Su Pasaulio paveldo komiteto narių oficialias ir neoficialias nuomones puikiai žinančia pareigūne daugiausiai kalbėjomės visiems kauniečiams aktualia tema - apie Pažaislio vienuolyno galimybes patekti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Kada paskutinį sykį buvote Pažaislyje ir kokia Jums tada pasirodė vienuolyno būklė?
Paskutinį kartą Pažaislyje buvau prie dvejus ar trejus metus vieno Pažaislio muzikos festivalio koncerto metu. Vienuolyno viduje tada nebuvau, o iš išorės jis neatrodė labai blogai.
Žinau, kad pastaruoju metu komplekso būklė kelia nerimą. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad UNESCO pinigais Pažaisliui nepadės. Įrašius vienuolyną į Pasaulio paveldo sąrašą, pinigų neatsiras. Todėl labai svarbus mūsų valstybės požiūris į šį paveldo objektą.
Turime apsispręsti, ar tai mums svarbus objektas, ir galvoti, kaip jam daugiau padėti.
ES mastu akcentuojant kultūrinį turizmą labai svarbu tvarkyti išskirtinius objektus - dvarus, bažnyčias, vienuolynus - galvojant apie jų potencialią kultūrinę paskirtį. Manau, kad kol kas to neišnaudojame. Daugelis valstybių (ypač gerai žinau suomių patirtį) savo kultūriniam paveldui tvarkyti per struktūrinius fondus gavo labai daug pinigų.
Darbo grupės, rengusios naują Pažaislio ansamblio išsaugojimo programą, nariai yra pastebėję: vienuolyno pastatų priklausomybė privačiam objektui - seserims kazimierietėms - užkerta kelią gauti paramą iš ES fondų.
Privati objekto nuosavybė išties sunkina situaciją. Tačiau visada įmanoma rasti finansavimo būdą. Nelengva, bet įmanoma. Visi suprantame, kad Pažaislio vienuolynas - iš tiesų išskirtinis objektas.
Tai ar Pažaislis turi šansų patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą?
Problema, kad šiame sąraše jau yra labai daug bažnyčių. Indijos atstovai dabar nuolat kartoja klausimą: kodėl Pasaulio paveldas yra tik Europos bažnyčios arba katedros. UNESCO Pasaulio paveldo komitete yra skirtingų kontinentų atstovai, todėl linkstama mažinti pavienių bažnyčių įrašymą į PPS, o skatinamas dviejose ar net trijose valstybėse esančių analogiškų objektų bendras pateikimas.
Todėl išeitis Pažaisliui galėtų būti keleto kamaldulių vienuolynų, esančių atskirose valstybėse, sujungimas į bendrą nominaciją. Kamaldulių vienuolynų yra ir Lenkijoje. Reikėtų pasiteirauti lenkų, ar jie ketina siekti išskirtinio paveldo objekto statuso. Žinodama, kaip vyksta komiteto posėdžiai, kiek ginčų sukelia siūlymai į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti dar vieną Europoje esančią bažnyčią ar katedrą, galimybės Pažaisliui kaip atskiram objektui būti įrašytam į PPS aš nematau. Apie tai jau esame kalbėję su Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariais.
Jūs nepaneigiate, kad neformalios diskusijos apie Pažaislio galimybes patekti į Pasaulio paveldo sąrašą jau vyksta, nors oficialaus valstybės apsisprendimo dar nėra?
Lietuvoje yra keturi Pasaulio paveldo sąrašo objektai: Vilniaus senamiestis (1994 m.), Kuršių nerija (2000 m.), Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.) ir Struvės geodezinis lankas (2005 m.).
Tokiai mažai valstybei tai yra “labai nemažai”. Latviai yra pasakę: turime Rygą ir daugiau nieko “nebeduosime”, daugiau nieko neturime. Paveldo objekto išskirtinę vertę pasaulio mastu įrodyti sunku, nominacinės bylos parengimas kainuoja daug laiko, pinigų ir pastangų.
Todėl prieš rengiant Pažaislio nominacinę bylą reikėtų pasitelkti Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) autoritetingus bažnytinio paveldo ekspertus ir jų paklausti: ar verta bandyti. Jei jie, išanalizavę situaciją, palyginę Pažaislį su jau įrašytais vienuolynais, pateiktų neigiamą atsakymą, bandyti neverta.
Būtų baisus nusivylimas, jei, parengus nominacinę bylą, nesugebėtume jos apginti.
Privatus Pažaislio vienuolyno statusas taip pat būtų vienas kabliukų įrašant šį objektą į Pasaulio paveldo sąrašą. Vyriausybė turi garantuoti, kad įrašomas objektas bus gerai tvarkomas. O kaip ji gali garantuoti, jei objektas jai nepriklauso? Reikėtų rasti išeitį: pasirašyti sutartis ar įsipareigojimus.
Žinau keletą panašių atvejų. Valstybėms buvo nelengva sutvarkyti juridinę nominacinės bylos dalį.
Pažaislio ansamblyje dabar veikia Šv.Kazimiero seserų vienuolynas. Ar tai ne kliūtis pretenduojant į Pasaulio paveldo sąrašą?
Veikiantis vienuolynas ar bažnyčia reikalauja tam tikrų apribojimų, bet tai - susitarimo dalykas. Bet kuriame Pasaulio paveldo objekte egzistuoja apribojimai. Turistų skaičius ribojamas labai įvairiuose, ne tik bažnytinės paskirties objektuose. Tarkim, freskas veikia drėgmė, uždaroje patalpoje susikaupianti iš turistų iškvepiamo oro. Naujai temai “Turizmo įtaka Pasaulio paveldo objektams” pastaruoju metu buvo skirti net keli Pasaulio paveldo centro seminarai, kuriuose svarstėme, kaip riboti turistų antplūdį. Jeigu turistų bus per daug, po kurio laiko paveldo objekto nebeliks. Tarkim, Grenadoje (Ispanija) į Alhambros rūmus turistų grupės užrašomos iš anksto prieš keletą dienų.
Yra suskaičiuota, kiek šiame architektūros šedevre per dieną be žalos gali apsilankyti turistų. Ir viskas, daugiau neleidžia.
Antroji pasaulio paveldo aktualija - klimato kaitos įtaka pasaulio paveldui, ypač gamtiniam. Prognozės yra tikrai liūdnos.
Visuomeninė “Zonta” organizacija iškėlė iniciatyvą siekti įrašyti Pažaislį į Pasaulio paveldo sąrašą ir taip išrūpinti pinigų jo atnaujinimui.
Įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą pinigų paveldo objektui tvarkyti neatneša. Tačiau šis sąrašas garantuoja ne tik pasaulinį prestižą, padidėjusius turistų srautus, bet ir dvigubą objekto apsaugą: nacionalinę ir tarptautinę.
Valstybė, pateikusi įrašymui išskirtinę paveldo vertybę, privalo ją saugoti ir skirti pinigų jai tvarkyti. Aišku tik tada, jeigu Pasaulio paveldo komitetas, vienijantis įvairių kontinentų atstovus, nutaria praplėsti dabar 812 išskirtinių objektų sąrašą.
Ar įrašant paveldo objektus į garbingą Pasaulio paveldo sąrašą egzistuoja lobistinė veikla?
Visada egzistuoja, ir tai yra natūralu. Tačiau ekspertai nepapirkinėjami, jie įtikinami papildomais argumentais.
Šią vasarą Vilniuje įvyks UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-oji sesija. Jos dalyviams numatytos ekskursijos ir į Pažaislį. Ar tai gera žinia kauniečiams?
Komiteto nariai neatvyks, jie posėdžiaus nuo ryto iki vakaro. Tačiau kai kurie ekspertai sesijoje diskutuos tik vienu kuriuo klausimu. Taigi jie pamatys Pažaislį ir jų galėsime klausti nuomonės apie įrašymo galimybes. Aišku, šie ekspertai negalės išsamiai išnagrinėti problemos, nes jie - ne misija, specialiai atvykstanti tikrinti nominacinės bylos.
Tačiau preliminarias nuomones jau galėsime išgirsti.
Žinome, kad Jums, kaip Pasaulio paveldo komiteto pirmininkei, teko rašyti laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui...
Taip, tai buvo garsioji Baikalo ežero, vieno pačių didžiausių UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių gamtos paveldo objektų gelbėjimo misija. Rusija planavo tiesti naftotiekį ties pačiu ežeru - vietomis vos 800 m nuo jo seismiškai aktyvioje zonoje.
Šis projektas sukėlė pačių rusų, visuomeninių organizacijų, pasaulio spaudos pasipiktinimą. Pasaulio paveldo komitetas taip pat negalėjo laukti eilinės savo sesijos liepos mėn. Vilniuje. Teko parašyti laišką, apeliuojant į Rusijos tarptautinius įsipareigojimus ir primenant, kad Baikalą gali tekti įrašyti į pavojaus sąrašą. Laimė, prezidentas Putinas priėmė sprendimą patraukti naftotiekį 40 km nuo šio nuostabaus pasaulio paveldo objekto.
