Prieš metus čia pat buvo eksponuota XIX a. ispanų fotografijos paveldo paroda „Hola, Espana!“, o ši pratęsia ir pirmą kartą atskleidžia visą (nuo 1839 m. iki XX a. pab.) Pirėnų šalies fotografijos retrospektyvą, ryškina šio meno raidos ypatumus, kryptis, supažindina su žymiausių autorių kūryba.

Paroda Vilniuje bus rodoma tik dvi savaites (iki gegužės 31 d.), o paskui eksponuojama Taline.

Parodai profesionaliai surinkta 120 fotografijų, kurios jautriausiai ir meniškiausiai atspindi savitą, sudėtingą, politinių ir socialinių kolizijų paveiktą Ispanijos gyvenimą. Jose - didieji ispanai, bevardžiai praeiviai, aplinkos ir gyvenimo pokyčiai, pačios fotografijos virsmas nuo dagerotipijos iki skaitmeninės technologijos.

Parodos sumanytojas ir organizatorius yra fotografijos istorikas Publius Lopesas Mondecharas. Jis žymus savo tyrinėjimais ir fundamentinėmis publikacijomis apie Ispanijos fotografiją. Pačią parodos kolekciją iš valstybinių ir privačių rinkinių parengė Lunwergo leidykla, kuri veikia Madride ir Barselonoje.

Fotografijos įsitvirtinimas daugialypės Ispanijos kultūros terpėje prasidėjo nuo XIX a. septintojo dešimtmečio, kai pasirodė fotografijos žurnalai, buvo steigiamos mėgėjų draugijos. Atsirado ir fotožurnalistika, buvo plėtojamos profesionalų paieškos temų raiškai. Pamažu fotografija tolo nuo dokumentinės paskirties ir ėmė deklaruoti menines autorių aspiracijas. Tiesa, Europoje įsivyravusio modernizmo poveikis gana uždarą šalį pasiekė tik įpusėjus XX amžiui. Kai kurie fotografai jau pilietinio karo metais pradėjo taikyti avangardinius metodus, deklaratyvią pasipriešinimo fašizmui formą. Be to, Ispanijos pilietinio karo metu šalį užplūdo šimtai užsienio korespondentų ir fotografų, kurie fiksavo sukrečiančius faktus, tuo tarpu ne vienas ispanų fotografas formavo ideologizuotą totalitarinės valstybės įvaizdį.

Pokario nacionalizmas lėmė kraštovaizdžio idilės ir folkloro motyvų grįžimą į fotografiją, nes socialumo vengianti fotografija vis dar tarnavo režimui. Ženklūs Ispanijos fotografijai 1971-ji, kai pradėtas leisti žurnalas „Naujasis lęšis“ (Nueva Lente), propagavęs daugiau meninę fotografiją, o ne politinę dokumentiką. Po Franko mirties drąsiau ėmė reikštis naujoji fotomenininkų karta, sustiprėjo konceptualioji fotografija, inividualumo paieškos. Visa tai ir ryškėja šioje parodoje Vilniaus paveikslų galerijoje, kur ekspozicije bus atvira lankytojams iki gegužės 31 d.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją