Cenzūra
Šių įvykių liudininkas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas sako, jog iš pradžių R. Kalantos susideginimas buvo slepiamas: „Apie tai, kad susidegino jaunas žmogus, Kaunas sužinojo ne iš laikraščių ar radijo, o vieni per kitus. Kitą dieną, gegužės 15-ąją, nuėjau į tą aikštę, bet ten jau nieko nebuvo, tik gėlės, padėtos R. Kalantos atminimui, išmėtytos. Paskui išvažiavau į Vilnių, kur mokiausi aspirantūroje – atrodė, kad daugiau jau nieko neįvyks. Ir staiga skambina draugai ir sako – greičiau važiuok į Kauną, čia dedasi dideli dalykai.
Tai buvo 18-tą dieną. Sėdau ant dviračio ir pasileidau į centrą, kuris jau buvo apsuptas kareivių – jie stovėjo su šalmais ir ginklais. Į Laisvės alėją įeiti leido, tačiau išeiti iš jos, kaip supratau, jau niekas negalėjo. Ties miesto sodu mane sustabdė kareivis ir liepė dingti iš čia. Paklausiau, kodėl turėčiau dingti. To užteko, kad mane suimtų“, - prisimena A. Patackas.
Oficialiai sklebiama, jog tuo metu buvo suimti daugiau nei 400 šimtai protesto dalyvių, 3 iš jų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Siekiant, kad Kauno įvykiai neįgytų politinio atspalvio, visi sulaikytieji perduoti milicijai – nubausti ir įvardyti kaip chuliganai.
„Psichinis ligonis“
Kilus tokio masto neramumams, valdžia buvo priversta pranešti apie R. Kalantos susideginimą. Štai kaip visus šiuos įvykius nušviečia to meto žiniasklaida – ištrauka iš 1972 metų gegužės 20 d. „Kauno dienos“ numerio: „Šių metų gegužės 14 dieną Kauno muzikinio kiemelio sodelyje, užsipylęs benzinu, susidegino 1953 metų gimimo Kauno vakarinės pamaininės mokyklos moksleivis Romas Kalanta. Tardymo organai ištyrė ir nustatė šios savižudybės aplinkybes. Komisija atliko teisminę psichiatrinę ekspertizę, išanalizavo nusižudžiusiojo užrašus, laiškus, piešinius; tėvų, mokytojų, draugų parodymus. Remiantis visa šia medžiaga, nustatyta, kad R. Kalanta buvo psichinis ligonis ir nusižudė būdamas liguistoje būsenoje. Šiuo tragišku įvykiu pabandė pasinaudoti grupelė dykaduoniaujančių paauglių, kurie, kurstomi neatsakingų asmenų, trikdė mieste rimtį, pažeidinėjo viešąją tvarką“.
O štai ką viename iš paskutiniųjų savo užrašų teigia pats R. Kalanta: „Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės tvarkos. Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save...Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį „Laisvė“ uždraudė“.
Vakarų reakcija
R. Kalantos susideginimas ir 1972–ųjų gegužės įvykiai Kaune pakankamai plačiai nuskambėjo ir užsienyje. VU dėstytojas, istorikas Ramojus Kraujelis sako, jog ši informacija, nors ir kaip kruopščiai slepiama, pasklido gana greitai: „Pirmoji informacija apie R. Kalantos susideginimą ir dėl to kilusius neramumus Vakarus pasiekė maždaug gegužės 20 d. Vienas iš pagrindinių informacijos tiekimo Vakarams kanalų buvo Maskvos disidentai. Pirmąsias žinias perdavė Vatikano radijo stotys. Pagrindiniai straipsniai Vakarų spaudoje pasirodė praėjus savaitei po R. Kalantos susideginimo – gegužės 22 d. Vašingtono dienraštis „The Washington Post“ paskelbė informaciją antrašte: „Sovietai malšina rimtas riaušes Lietuvoje; suima žydus“. „The Los Angeles Times“ pirmame puslapyje publikavo straipsnį „Rusai malšina riaušes, šimtai suimtųjų Lietuvoje“. Netrukus pasirodė straipsniai šia tema ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Meksikos sostinės dienraštis straipsnį pavadino „Lietuva kovoja dėl laisvės“, - pasakoja istorikas R. Kraujelis.
1989 m. R. Kalanta buvo reabilituotas - specialiai sudaryta komisija nustatė, jog tuometė teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, jog jis sirgo psichine liga, yra nepagrįsta. R. Kalantos susideginimas buvo ir tebėra vertinamas įvairiai, tačiau jis išjudino sovietinį režimą, o daugelio žmonių sąmonėje tapo pasipriešinimo simboliu. Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.
Trispalvė Evereste
1993 m. gegužės 10 d. Evereste suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Ją iškėlė alpinistas Vladas Vitkauskas - pirmasis lietuvis, įkopęs į aukščiausią planetos viršukalnę. Beje, planai pasiekti viršūnę taip ir būtų likę tik planais, jeigu ne laimingai susiklosčiusios aplinkybės – lietuviui, neturinčiam nei pakankami pinigų, nei reikalingos amunicijos, pavyko prisijungti prie Nepalo moterų ekspedicijos, kurios tikslas buvo, kad į Everestą įkoptų pirmoji Nepalo moteris.
4 įkopusiems – 1 žuvęs
Registruotas kaip Nepalo moterų ekspedicijos fotografas, V. Vitkauskas už leidimą kopti į kalną vietoj reikalingų 40 tūkstančių dolerių sumokėjo 7 tūkst. Tačiau alpinistas pabrėžia, kad Everestas brangus ne vien pinigine išraiška: „Reikia mokėti ir labai brangiai, bet, kaip ir viskas šiame gyvenime, ta kaina priklauso nuo mūsų pačių. Ir ne tik finansiškai – šiuo atveju man kaip kupranugariui pro adatos skylutę pavyko pralįsti, kai kas siūlė net į Guinesso rekordų knygą įtraukti šį žygį kaip pigiausiai kainavusį kopimą į Everestą. Bet už aukščiausios pasaulio viršukalnės šturmą dar mokama ir savo sveikata bei gyvybe - vien pažįstamų negrįžo apie 40... Tuomet, 1993–aisiais, keturiems įkopusiems tekdavo vienas žuvęs.
Tačiau svarbiausia yra ne pasiekti viršūnę - kur kas svarbiau nuo jos nusileisti. Tokiame aukštyje dėsniai negailestingi: jeigu iki tamsos nepasieksi palapinės, tekančios saulės jau niekuomet neišvysi. Kai tik pavyko pririšti Lietuvos vėliavėlę, man jos spalvos pasirodė tokios gražios beveik juodo dangaus fone, kad akimirkai pamiršau visus sniegus, kopimus ir pavojus. Tiesa, atlikau dar keletą ritualų – užkasiau į sniegą gintarinius karolius, atvirukus su Vilniumi, Lietuva. Šalia padėjau ir atviruką, skirtą žuvusiam bičiuliui latviui, su kuriuo planavom šią kelionę - jis žuvo kalnuose likus mėnesiui iki numatyto išvykimo datos. Po to reikėjo, kad kas nors mane nufotografuotų šalia Lietuvos trispalvės. Tik trečias paprašytas sutiko tai padaryti ir tai tik dėl to, kad po to aš jį nufotografavau. Tokiame aukštyje kiekvienas, net menkiausias judesys, reikalauja milžiniškų pastangų. Jau nekalbant apie kuprinės atsegimą ar fotoaparato išėmimą. Visiems šiems elementariems dalykams sugaišau valandą“, - pasakoja lygiai prieš 13 metų pasaulio stogu vadinamo Everesto viršūnėje Lietuvos trispalvę iškėlęs alpinistas V. Vitkauskas.
Beje, nusileidęs į bazinę stovyklą, alpinistas pamatė, jog nušalo rankų pirštus. Tačiau tai nesutrukdė jam dar kartą pakilti link viršūnės – lietuvis parnešė žuvusios Nepalo moterų ekspedicijos alpinistės Pasang Lhamu kūną – pirmoji Nepalo moteris įkopė į Everestą, tačiau nusileisti nesugebėjo...
Aplink pasaulį
Gegužės 12 d. sukanka 13 metų, kai iš istorinio žygio aplink pasaulį grįžo jachta „Lietuva“. Tokia kelionė buvo pirmoji Lietuvos buriavimo istorijoje. Lietuva išgyveno sunkų laiką ir jai labai reikėjo pripažinimo pasaulyje. Jachta su Lietuvos vėliava, užsukdama į daugelį pasaulio uostų, buvo puikus Lietuvos pasiuntinys.
Iš Klaipėdos jachta „Lietuva“ išplaukė 1992–ųjų balandžio 5 dieną į Ispaniją, kur dalyvavo transatlantinėje regatoje, skirtoje Amerikos žemyno atradimo 500-osioms metinėms. Regatos metu lietuviai perplaukė Atlanto vandenyną ir pasiekė krantą Bostone. Paskui regata pasuko atgal, o jachtos „Lietuva“ įgula tęsė kelionę aplink pasaulį.
Legendinės jachtos kapitonas Steponas Kudzevičius sako, jog kelionės metu, kuri truko šiek tiek ilgiau nei metus, patyrė ir pavojų: „Teko ir su rykliais kovoti, ir nuo dviejų uraganų bėgti, ir negyvenamose salose svečiuotis. Vienur sustodavom dienai, kitur dviem ar šiek tiek ilgėliau. Paremontuojam jachtą, pasipildom maisto ir vandens atsargas, ir vėl plaukiam. Ilgiausiai be sausumos teko beveik mėnesį išbūti. Bet problemų su maistu nebuvo – ir vietiniai pavaišindavo, kartais patys žuvies pasigaudavom, o lietuviškos duonos užteko net pusmečiui – tiek daug rėmėjai buvo pridėję“.
Italų kalbos kūrėjas
1265 m. gegužės 12 d. gimė italų poetas ir politikas Dante Alighieri. Jis garsėjo kaip labai apsišvietęs žmogus, susipažinęs su ankstyvųjų viduramžių mokslais, antikine literatūra. Be to, rašytojas aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. Kultūros istorikai Dante vadinama paskutiniu viduramžių ir pirmuoju naujųjų - Renesanso laikų poetu.
VU docentė dr. Genovaitė Dručkutė sako, jog rašytojas garsus ne tik savo legendiniais kūriniais - „Dieviškąja komedija“ ar „Naujuoju gyvenimu“ – jis yra laikomas ir italų literatūrinės kalbos kūrėju: „Mokslininkai vieningai sutaria, jog būtent Dante padėjo pagrindus italų literatūrinei ir bendrinei kalbai. Tuos pagrindus jis išdėstė viename savo traktate „Apie liaudies kalbą“. Bet paradoksas - tą traktatą jis parašė ne italų, o lotynų kalba. Matyt todėl, kad Dante pirmiausia kreipėsi į išsilavinusius savo tautiečius, suprantančius tiek bendrinės, tiek literatūrinės italų kalbos reikšmę ir svarbą. O jo grožiniai kūriniai, parašyti jau ne lotyniškai, bet italų kalba, yra bent keli“, - sako docentė dr. G. Dručkutė.
Garsiausias Dantes kūrinys - „Dieviškoji komedija“ yra pirmasis modernios italų kalbos grožinės literatūros darbas, kurį jis baigė prieš pat savo mirtį – 1321 metais. Įdomu tai, jog komentuoti arba analizuoti šį kūrinį buvo garbės reikalas ir vien rankraštinių tokių komentarų kopijų yra žinoma apie 600 - kai kurie jų būdavo skelbiami šalia teksto.
Raudonasis kryžius
1828 m. gegužės 8 d. gimė šveicaras Jean’as-Henri Dunant‘as, Raudonojo Kryžiaus organizacijos steigėjas bei pirmasis Nobelio taikos premijos laureatas. 1863 m. gegužės 8 d. buvo įkurta Tarptautinė sužeistųjų pagalbos tarnyba, kuri rūpinosi sužeistaisiais kare. Tai buvo Raudonojo kryžiaus judėjimo pradžia. J-H. Dunat pasiūlymu Šveicarijoje buvo pasirašyta konvencija dėl sužeistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo. Greitosios pagalbos simboliu išrinktas raudonas kryžius baltame fone. Vėliau įkurta Raudonojo pusmėnulio organizacija, kuri yra Raudonojo kryžiaus analogas musulmonų šalyse. Ir Raudonojo kryžiaus, ir Raudonojo pusmėnulio organizacijos pavaldžios Tarptautiniam komitetui. Karo metu komitetas veikia kaip tarpininkas tarp kovojančių šalių. Komiteto atstovai turi teisę neliečiami vaikščioti po bėglių ir kalinių lagerių teritorijas, gydyti sužeistuosius, suteikti visuomenei informaciją apie sužeistus žmones.
Pasikėsinimas į popiežių
1981 m. gegužės 13 d. sužeistas popiežius Jonas Paulius II, važiavęs pro 20 tūkstančių maldininkų minią Šv. Petro aikštėje Romoje. Į jį šovęs turkas Mehmetas Ali Agca tuoj pat buvo suimtas. Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, kad jam gyvybę išgelbėjo Fatimoje apsireiškusi Mergelė Marija. Kitais metais po pasikėsinimo, 1982-ųjų gegužės 13-ąją, jis nuvyko į Fatimą padėkoti Marijai ir šventovės lobynui paliko iš jo kūno chirurgų išimtą aštuonių milimetrų skersmens švininę kulką.
Vienu sakiniu
1886 m. gegužės 8 pradėta prekiauti „Coca cola“.
1903 m. gegužės 8 d. Taityje mirė postimpresionistas Paul‘is Gauguin‘as.
1604 m. gegužės 10 d. Vilniuje padėtas kertinis akmuo pirmosios barokinės Šv. Kazimiero bažnyčios statybai.
1904 m. gegužės 11 d. gimė ispanų tapytojas Salvadoras Dali.
1820 m. gegužės 12 d. Italijoje gimė anglė Florence Nightingale - slaugė ir šiuolaikinės slaugių profesijos pradininkė. Anglų medicinos sesers garbei gegužės 12-ąją švenčiama tarptautinė slaugytojų diena.
1686 m. gegužės 14 d. gimė vokiečių išradėjas Gabrielis Farenheitas. Jis išrado termometrą ir temperatūrinę Farenheito skalę.
„Laiko vinys“ - penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val. ).
