Festivalio programa aprėps 40 renginių. Į festivalį atvyksta dalyviai iš 17 šalių. Pirmą kartą šioje šventėje išgirsime muzikus iš Turkijos.

Pažaislio festivalio keliai, kaip jau įprasta, vingiuos į Pažaislio vienuolyną, Kauno ir Raudondvario pilis, Žemaitkiemio ir Zyplių dvarus, Pociūnų oro uostą, Kauno miesto ir apskrities bažnyčias, koncertų sales, muziejus...

Virš XI Pažaislio muzikos festivalio plevens Wolfgango Amadeaus Mozarto vardas. Kitaip ir būti negali – austrų genijaus kūryba aprėpia visų žanrų įvairovę, simbolizuoja tai, kas, anot muzikologo Alfredo Einsteino, yra virš žemės rutulio traukos ribų.

Pirmieji festivalyje Mozarto gimimo 250–ąsias metines minės ansamblio „Il Gardellino“ muzikai iš Belgijos. Keturi ansamblio muzikai Europoje yra labiausiai išpopuliarėję kaip baroko muzikos interpretatoriai. Programas jie atlieka nesiekdami tiksliai kopijuoti Didžiosios epochos tradicijų: derinti naują su senu, praeitį su ateitimi – toks šio ansamblio pagrindinis motto. „Il Gardellino“ programa parengta Pažaislio festivaliui „Mozartas ir jo amžininkai“ atskleis plačią ankstyvojo klasicizmo ir švietimo epochų panoramą – šalia Mozarto kamerinių kūrinių skambės ir jo amžininkų kompozicijos.

Lietuvos muzikai – kamerinio ansamblio “Vilniaus arsenalas” dalyviai – parengė kompozitoriaus jubiliejui skirtą programą, kurioje skambės vadinamasis deimantinis repertuaras: operų “Figaro vedybos”, “Don Žuanas”, “Užburtoji fleita” gražiausios arijos, duetai ir instrumentiniai interliudai. Drauge su “Vilniaus arsenalo” ansambliu vokalinės muzikos šedevrus interpretuos du jauni talentingi dainininkai – Joana Gedmintaitė ir Dainius Puišys.

Jei kas paklaustų, koks koncertas labiausiai įstrigo atmintin per visą festivalio dešimtmetį – reikėtų ilgai galvoti, norint tokį išrinkti. Jei paprašytų išskirti dešimt labiausiai intrigavusių renginių – daugelis tarp jų būtinai paminėtų Jacquesۥo Loussiero trio – puikių prancūzų muzikų ansamblį, koncertavusį 2003 metais. Trys ansamblio dalyviai – pianistas Jacques Loussierۥas, perkusininkas Andrẻ Arpino ir Benoit´as Dunoyer´as de Segonzacas – žinomi ir pripažinti visame pasaulyje menininkai, gebantys subtiliai derinti muzikos klasikos, džiazo ir roko bruožus.

“Klasika džiazo spalvomis” – taip apibendrintai galima vadinti jų programas. Ypač didelį dėmesį jie skiria Johanno Sebastiano Bacho kūrybai, kurios stilizuotos versijos jiems pelnė pasaulinį pripažinimą, o išleisti muzikos albumai buvo parduoti milijoniniais tiražais. Šįsyk savo patirtį, nepriekaištingą skonį ir elegantišką grojimo manierą jie sutelkia į Mozarto kūrybą, jos amžinąjį skaidrumą ir harmoningumą.

Fiestos uždarymui festivalio užsakymu naują kūrinį – “Mozarto gimtadienis” – kuria kompozitorius Vidmantas Bartulis. Pasak autoriaus, tai turėtų būti linksmas kūrinys – tarsi pasaka, “paremta Mozarto kūrinių, daugiausia jo operų muzika. Tai nebus Mozarto kūrinių “popuri”, o autonomiška, originaliu libretu pagrįsta opera. (Pažaislyje – jos koncertinis atlikimas). Operos muzikos stilius turėtų būti artimas mocartiškajam, tačiau ne visur ir nebūtinai. Mozarto muzikos demokratiškumas, novatoriškumas (netgi šių dienų akimis) – tai lyg leidimas “žaisti” su ja kiekviename amžiuje kitaip”.

2006 – aisiais ir dar kelis jubiliejus skaičiuoja muzikinis kalendorius.

Kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiaus gimimo 100–osioms metinėms skirti du festivalio koncertai: Kauno styginių kvartetas drauge su pianistu Petru Geniušu atliks vieną sudėtingiausių D.Šostakovičiaus kūrinių – Fortepijoninį kvintetą, o solistė Sabina Martinaitytė ir pianistė Audronė Eitmanavičiūtė parengė programą “Šostakovičius ir XXI amžius”.

Koncerte, skirtame kompozitoriaus Vytauto Barkausko gimimo 75-osioms metinėms paminėti, greta kitų kūrinių bus atliekamas ir mušamiesiems instrumentams skirtas opusas “Aidai”, pripažintas 2005 metų geriausiu lietuvišku kameriniu kūriniu. Pociūnų oro uoste pirmąkart bus atlikta Felixo Mendelssohno ir Williamo Shakespearo graudulingos muzikinės komedijos “Vasarvidžio nakties sapnas” nauja sceninė – muzikinė versija. Nemarios Shakespearo komedijos veiksmas mus nukels į slėpiningą burtų ir kerų karalystę, čia tarsi sapne pinsis vilingos jaunų įsimylėjėlių istorijos, linksmos elfų išdaigos, karališkų vedybų intrigos. Pasak projekto vadovo pianisto Roko Zubovo, “pirmą kartą Lietuvoje viename nenuspėjamame sapne susipins anglų dramaturgo žodis ir Vokietijos romantiko muzika.

Garsusis vestuvių maršas, nuotaikingasis fėjų šokis, šventiškoji uvertiūra – tai tik keli bene labiausiai pažįstami publikai šio kūrinio akcentai. Septyni projektą atliekantys muzikai čia taps ir aktoriais čia pat gimstančių video projekcijų scenografijoje”. Belieka pridurti, jog “Vasarvidžio nakties sapną” kurs tarptautinė muzikų ir teatralų komanda – iš Lietuvos, Anglijos ir Norvegijos.

Muzika visais laikais, kaip ir dabar, taurindavo, grynindavo žmonių sielas, taip pat ji būdavo svarbiausia dalyvė kuriant pramogas, pasilinksminimus. Tris mėnesius trunkantis festivalis be pramoginės muzikos būtų neįsivaizduojamas – šiemet tokiems projektams skiriamas didelis dėmesys.

Pernai sukaitusiais delnais publika plojo miuziklo “Šachmatai” atlikėjams, šiemet vėl išgirsime populiariąsias “ABBA” dainas, atliekamas švedų, norvegų ir estų solistų. “ABBA in symphony” – toks birželio 18 d. vyksiančio koncerto pavadinimas. Visiems puikiai pažįstamą vokalinę muziką išgirsime atliekant su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Projekto autoriai teigia, kad toks solidus – simfoninio orkestro – akompanimentas “ABBA” dainas lydės pirmą kartą.

Žemaitkiemio dvare išvysime galantiškosios epochos italų kompozitoriaus Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736) operą “Tarnaitė ponia”, sukurtą daugiau nei prieš 270 metų, bet nepraradusią savo žavesio iki šiol. Ypač nuostabios šios operos buffa arijos: paprastos, be įmantrių pagražinimų, padalytos į trumpas, pasikartojančias frazes, o jas atliks solistai Milda Smalakytė ir Ignas Misiūra.

Į darniai sustyguotos Johanno Strausso populiarios muzikos valdas pakvies Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir kolektyvo vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas. Svetingoje jachtklubo erdvėje galėsime suktis valsų, polkų, kadrilių ritmuose. Džiazo gerbėjus turėtų sudominti džiazo trio “Second approch” (Rusija) projektas “Įvykių erdvė”.

Festivalis intriguos dar ir tuo, kad šalia žinomų, plačiai pripažintų meistrų: solistų Irenos Milkevičiūtės, Astos Krikščiūnaitės, Sabinos Martinaitytės, Vladimiro Prudnikovo, Edgaro Montvido, pianistų Aleksander Paley (JAV), Petro Geniušo, Birutės Vainiūnaitės, Jurgio Karnavičiaus, Roko Zubovo, Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų, dirigentų Juozo Domarko, Gintaro Rinkevičiaus, Petro Bingelio pavardžių rikiuosis jaunų talentingų menininkų vardai, kurie festivalio afišose bus įrašyti pirmą kartą.

Festivalyje debiutuos dirigentas Modestas Pitrėnas, solistai Milda Smalakytė, Ieva Prudnikovaitė, Egidijus Dauskurdis, Giedrius Prunskus, pirmąsyk pasirodys Baltijos šalių gitarų kvartetas, nemažai atvyks nedidelių kamerinių ansamblių iš užsienio, kurie Lietuvoje taip pat lankysis pirmąjį kartą.

Pažaislio vienuolyno Saulės laikrodžio kiemelyje jaunuosius pasaulio talentus pristatys Tarptautinis Vladimiro Spivakovo labdaros fondas. Tarp koncerto dalyvių – mušamųjų virtuozas Rostislav Šarajevskij, buvęs Pažaislio festivalio svečias prieš dvejus metus ir tąsyk sulaukęs palankiausių įvertinimų. Ypatingų gabumų jauniems muzikams talkins Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas taip pat jauno ir labai talentingo maestro Modesto Pitrėno.

Jau tapo tradicija, kad festivalio uvertiūrą, kitaip sakant pradedamąjį koncertą, kurs Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo dirigentas Gintaras Rinkevičius. Programos svečiai bus Rusijos solistai – Irina Krikunova, sopranas iš Rostovo operos ir baleto teatro, Roman Muravitskij - tenoras iš Maskvos didžiojo operos ir baleto teatro. Antrąkart Pažaislio muzikos festivalio istorijoje pasirodys baleto šokėjai: Baltarusijos valstybinio muzikinio teatro baleto artistai.

Į Pažaislį ateinam, kai išsiilgstame ko nors tikro ir amžino, nenuginčijamo ir harmoningo. Ateinam čia be jokių pragmatiškų tikslų, tiesiog pabūti, pasiklausyti muzikos. Nejučiom susimąstom: kieno laiką skaičiuoja vienuolyno laikrodžiai? Kažkieno daug didesnio, tikresnio, mažiau nuodėmingo už mus.

Vienuolynas mena mūsų istorinę praeitį, čia gyvenusių, jį stačiusių, puoselėjusių šviesuolių likimus. Todėl mums taip svarbu išsaugoti Pažaislį: neleisti jam visiškai nuskursti, suirti, sunykti. Per Pažaislį mes susitinkame su Muzika, kurią šviesaus atminimo smuikininkas ir dirigentas Yehudi Menuhinas (1916 – 1999) pavadino „stebuklu, jungiančiu materiją su dangumi“. Pažaislio muzikos festivalis paskatino tuo stebuklu patikėti tūkstančius…