Akcijos organizatorių nuomone, savivaldybes sprendimas dalimis išparduoti vieną puikiausių Vilniaus baroko ansamblių - barbariškas.

„Nepaisant visų mūsų pastangų, Vilniaus miesto taryba nubalsavo „už“ Sapiegų rūmų ansamblio dalies privatizavimą“, - piktinosi piketo rengėjai, pabrėždami, jog Švento Jono vienuolyno prieigų pardavimu pradedamas viso Sapiegų rūmų ansamblio išpardavimas dalimis.

Pradinė kaina – 420 tūkst. litų

Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojo Edmundo Kačkaus teigimu, kol kas nežinoma, kas ruošiasi privatizuoti slėptuves ir 4 arų žemės sklypą, kuriame šiuo metu automobilius parkuoja į bažnyčią, vienuolyną ir šalia esančią Antakalnio mokyklą atvykstantys žmonės.

„Aukcionas rengiamas gegužės 12 dieną, besidominčių buvo, tačiau ar jie būtinai tą objektą pirks – negaliu pasakyti. Pradinė jo kaina 420 tūkst. litų“, - DELFI sakė E. Kačkus.

Švento Jono brolių bendruomenės nariams išsamiau pasidomėjus privatizavimo reikalais, paaiškėjo, kad Nepriklausomybės metus mūsų paveldosaugos institucijos taip ir nesugebėjo į kultūros vertybių registrą įtraukti buvusio Trinitorių vienuolyno ir Išganytojo bažnyčios ansamblio.

Iniciacinė XVII-XVIII a. brandžiojo baroko paminklo įtraukimo į kultūros vertybių registrą byla Kultūros paveldo departamente pradėta, tačiau nežinia, kiek dar gali trukti jos įforminimas.

Rūmų pardavimo planų nekomentavo

Pikete kalbėta ir apie tai, kad kultūros vertybės statusas gali neapsaugoti Sapiegos ligoninės ir parko teritorijos, kuri su vienuolyno valda sudarė bendrą visumą, nuo apsaugos pažeidimų.

„Šiuos nuogąstavimus kelia jau parengti šioje vietoje numatomų daugiabučių statybos projektai. Todėl iškyla reali grėsmė, kad prasidėjęs istorinės Sapiegų valdos skaidymo ir perdavimo į privačias rankas procesas gali ateityje visiškai sunaikinti okupacijų metais naikintos unikalios vietovės ypatumus bei charakterį“, - teigė akcijos dalyviai.

Paklaustas, ar tai pirmasis Sapiegų rūmų išpardavimo etapas, E. Kačkus sakė: „negaliu komentuoti, nežinau, pirmas ar nepirmas. Paprasčiausiai, mes parduodame tą objektą ir tiek. Ar planuojama parduoti Sapiegų rūmus, negaliu nei patvirtinti nei paneigti“.

Savivaldybės atstovo teigimu, slėptuvė ir privatizuota turės likti slėptuve, taigi ant parduodamo žemės sklypo nebus galima jokia statyba. „Paveldosauginiai reikalavimai įrašyti į privatizavimo programą, taigi bent aš tikiu, kad tos institucijos, kurios turi užtikrinti, kad tų reikalavimų būtų laikomasi vykdys savo funkcijas“, - pabrėžė savivaldybės atstovas.

Bažnyčiai siūlė turto mainus

Paklaustas, kaip vertina tai, kad pardavus slėptuves ir virš jų esantį žemės sklypą bus apribota galimybė patekti į vienuolyną ir tikintiesiems grąžintą šventovę, E. Kačkus sakė, jog savivaldybė siūlė Bažnyčiai minėtą turtą iškeisti į kitą.

„Būtume vienuolynui atidavę tas slėptuves, jeigu Bažnyčia būtų sutikusi už tai mus duoti tokios pat vertės turto, kurio ji turi. Jie nesutiko to padaryti dėl savo sumetimų. Mes irgi turime savo sumetimų ir toje situacijoje stengiamės elgtis optimaliai, kad būtų išlaikytas viešasis interesas, pagaliau ir tam tikras savivaldybės interesas, nes mes irgi turime savo biudžetą ir privalome skaičiuoti pinigus.“, - sakė Ekonomikos departamento vadovo pavaduotojas.

Švento Jono seserų vienuolijos vyresnioji sesuo Sophia patvirtino, kad dėl turto mainų savivaldybė iš tiesų žadėjo tartis su vienuolija ir Vilniaus arkivyskupijos kurija, tačiau bet kokių konkrečių žygių nespėta imtis.

„Kai mes pradėjome rašyti raštus, buvo atvažiavęs vienas savivaldybės atstovas kalbėtis su vienuolyno vyresniuoju, kad galbūt įmanomi mainai. Tačiau rytojaus dieną, nors buvo sušauktas neeilinis privatizavimo komisijos posėdis, nepaisant mūsų paminklosaugininkų argumentų, buvo nubalsuota nestabdyti privatizavimo“, - DELFI pasakojo vienuolė.

Vienuolės kentė patyčias

Sesuo Sophia pabrėžė, jog „paprastai požeminis pastatas naudojamas požeminiams tikslams“.

„Nenorėtume, kad prie pat vienuolyno įkurtų naktinį barą ar kazino, nes kai įvairioms grupuotėms buvo nuomojamos slėptuvės mums ne sykį teko kentėti ir nuo triukšmo, ir nuo visokiausių išjuokų. Savivaldybė neužtikrindavo nei ramybės, nei tvarkos. Čia rinkdavosi metalistai, pankai ir požeminiai koncertai būdavo tokie, kad drebėdavo vienuolyno sienos“, - prisiminė vienuolyno vyresnioji.

E. Kačkaus nuomone, slėptuvės negali būti paverstos kavine, biuru, nes, pagal privatizavimo programą, tame žemės sklype antžeminė statyba negalima. „Jeigu tai bus padaryta – bus nusižengta įstatymams“, - komentavo savivaldybės atstovas.

Prognozuoja komercines statybas

Kultūros paveldo reikalams neabejingų piketuotojų nuomone, sovietinių laikų priešatominių slėptuvių, esančių Šv. Jono vienuolyno prieigose, perdavimas į privačias rankas gali turėti nepataisomų padarinių.

Istorinėje Sapiegų valdoje planuojamų komercinių statybų atveju smarkiai nukentėtų arba taptų visiškai neįmanoma XVII-XVIII a. brandžiojo baroko bažnyčios ir vienuolyno ansamblio vizualinė apžvalga.

Piketo dalyviai baiminosi, kad slėptuvės su žemės sklypu bus privatizuotos be aiškių paveldosaugos apribojimų, o tai negarantuoja tinkamos pagarbos sakralinei vietai. Privati valda taip pat apsunkintų privažiavimą prie vienuolyno.

Slėptuvių vertė - abejotina

„Vis dėlto, manome, kad slėptuvių sklypo privatizavimas - daug platesnio masto epizodas, žymintis privataus kapitalo skverbimasis į istorinį Sapiegų kompleksą, siekiant čia pradėti intensyvias statybas“, - DELFI sakė paveldosaugininkė Rasa Čepaitienė.

Pats vienuolyno ansamblis dar nėra pakankamai ištyrinėtas. „Tai reiškia, kad net neturime supratimo apie jo vertę, tačiau lengva ranka puolame pardavinėti, statyti. Čia – pagrindinė mūsų problema“, - konstatavo Vilniaus universiteto dėstytoja.

Anot R. Čepaitienės, aukcione parduodama teritorija istoriškai priklausė Sapiegų rūmams.

„Mes siekiame, kad valstybė ir visa visuomenė susirūpintų šios teritorijos kaip vieneto apsauga, kad ji nebūtų parceliuojama, dalijama pavieniais gabaliukais, kad neišdygtų aukštutiniai pastatai – štai kur pagrindinis rūpestis“, - kalbėjo paminklosaugininkė.

Vilniaus universiteto dėstytoja abejojo sovietinių slėptuvių verte, tačiau pabrėžė jog gebėjimas matyti kultūros vertybes ir paminklus, rūpestis kad jų neužgožtų aukštuminiai pastatai ir paveldas būtų prieinamas visuomenei pas mus dar nėra suvoktas.

Kultūros žmonių neišgirdo

Apie galimą Sapiegų rūmų išpardavimą Seimo nariams ir tuometiniam parlamento pirmininkui Artūrui Paulauskui prieš metus rašė grupė mokslo žmonių.

Vyriausybės sprendimas parduoti Lietuvos parlamentarizmo kūrėjų Sapiegų rūmus tuomet vadintas akibrokštu Seimo siekiui išlaikyti ir aktualizuoti mūsų tautos ir valstybės tradiciją.

„Jis liudija akivaizdų istorinės savimonės ir valstybinio mąstymo stygių bei šiurkščiai pažeidžia kultūros paveldo apsaugos nuostatas“, - rašyta akademikės Meilės Lukšienės, istoriko Edvardo Gudavičiaus, leidėjo Sauliaus Drazdausko ir kitų kultūros žmonių pasirašytame kreipimesi.

Šviesuomenė kvietė politikus imtis visų parlamentinės kontrolės priemonių, kad visuomenei būtų išsaugoti Sapiegų rūmai – valstybinės reikšmės istorijos ir kultūros paveldo objektas – bei apginta senas parlamentarizmo tradicijas turinčios Lietuvos Respublikos garbė, tačiau jų balsas nebuvo išgirstas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją