Latvijoje krepšinis atsirado panašiu metu kaip ir pas mus, tačiau kaimynų startas buvo kur kas sėkmingesnis: 1925 m. Rygoje sužaistos pirmosios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva–Latvija. Jas 20:41 laimėjo latviai. O po dešimtmečio žaistose rungtynėse lietuviai kaimynams pralaimėjo net 10:123.

Pagaliau - Europos čempionai

Situacija atrodė beviltiška, tačiau kaip tik tuo metu lietuviai sulaukė pagalbos iš užjūrio – į pirmąjį pasaulio kongresą atvyko keletas išeivijos lietuvių, kurie ėmėsi mokyti elementariausių krepšinio pagrindų. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – 1937 m. į krepšinio čempionatą Rygoje nuvykusi kaip autsaiderė, Lietuva namo grįžo su Europos čempionės titulu.

1939 m. gegužę Kaune prasidėjo trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, kuriose Lietuvos vyrų krepšinio komanda antrą kartą iš eilės tapo Europos čempionais. Beje, rungtynės vyko specialiai čempionatui pastatytoje sporto salėje, o renginį iškilmingai atidarė ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Makiavelizmas

1469 m. gegužės 3 d. gimė italų politikos veikėjas, rašytojas ir filosofas Niccolo dei Machiavellis. Jis išgarsėjo savo tiesmukais patarimais - kad valdovas, kuris nori išlaikyti valdžią, turi būti klastingas, gudrus ir žiaurus. Visa tai N. Machiavellis išdėsto vienoje žymiausių savo knygų „Valdovas“ (kitur verčiama „Kunigaikštis“), dar vadinama „diktatorių parankine knyga“. Napoleonas yra pasakęs, kad jis miegojo, pasidėjęs šią knygą po pagalve. Panašiai apie ją kalbėjo ir Hitleris bei Stalinas.

Tačiau Šiaulių universiteto filosofijos katedros vedėjas, profesorius Gintautas Mažeikis „Žinių radijui sakė, jog N. Machiavellis ir jo teiginiai interpretuojami ir suvokiami labai skirtingai: „Jis neaprašinėjo ir nebandė išaukštinti tų žmonių, kurie neturi nei narsumo ir kilnumo, nei politinių gebėjimų. Panašius žmones N. Machiavellis netgi išjuokia savo pjesėje „Mandragora“ (ji, beje, iki šiol sėkmingai statoma). Taip, kaip buvo skaitomas, interpretuojamas „Valdovas“, kaip jį suvokė ir aiškino įvairiausi politikai, visuomenės veikėjai, kaip ši knyga buvo perpasakojama – visa tai pagimdė makiavelizmą, dažnai nieko bendra neturintį su pačiu N. Machiavelliu. Tas makiavelizmo terminas papilto ir yra plačiai vartojamas iki pat šių dienų“/ Gucevičius, bet ne Stuoka

1794 m. gegužės 1 d. Vilniuje pradėta organizuoti miestiečių municipalinė gvardija, vadovaujama architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus. Tiesa, šiandien istorikai siūlo architektą vadinti tiesiog Laurynu Gucevičiumi, mat Stuoka nėra jo tikroji pavardė. Iš tiesų didysis architektas gimė Simono Masiulio šeimoje, o tėvui mirus, motina pradėjo gyventi su Stuoka (kiti šaltiniai nurodo Stoka). Na o Gucevičiaus pavardė, manoma, jam gelbėjo grumiantis dėl bajorystės dokumentų.

Architektas - kariūnas

Geriausiai L. Gucevičius mums žinomas kaip architektas: Vilniaus Katedra, rotušė, Verkių rūmai – visi šie klasicizmo šedevrai pastatyti jo dėka. Tačiau L. Gucevičiaus pavardė minima ir prie garsiausių to meto kovotojų. Kaip Katedros architektas tapo kariūnu?

Istorikas, VU docentas Eligijus Raila „Žinių radijui“ sakė, jog tai matyt lėmė jo pažintis su sukilėlių vadu Jokūbu Jasinskiu. Tapęs dešiniąją jo ranka, L. Gucevičius gavo pavedimą surinkti vilniečių gvardiją, kuri, istoriko tvirtinimu, sukilimo metu suvaidino gana reikšmingą vaidmenį: „Bene pirmą kartą vilniečiai, būdami savo miesto šeimininkais, gynė Vilnių kaip pagrindinį Lietuvos miestą. Iki tol tiek Rusijos, tiek Švedijos kariai eidavo „kiaurai“ per miestą – niekas jo negindavo. Pagaliau vilniečiai stojo į kovą už savo miestą. Jų, tiesa, buvo nedaug – apie 1500 žmonių, o jų ginkluotė buvo labai menka, prasta. Pirmasis Vilniaus gvardiečių kovinis krikštas įvyko gegužės 7 dieną, kai ties Palionių kaimu mūsiškiai susirėmė su Rusijos kariuomene. O gegužės 11–ąją gvardiečiai jau žygiavo oficialiame parade, tuo metu vadinamoje „pohuliankoje“(dabar J. Basanavičaus gatvė). Ten marširavo maždaug 3000 žmonių – vilniečiai galėjo iš arti pamatyti savo miesto gynėjus. Jie vilkėjo pilkus drobinius švarkus bei kelnes, o juos puošė žydri ir žali kaspinai. Žydra tuo metu simbolizavo tvirtybę, o žalia – vilties spalva. Ir ta viltis buvo susijusi ne tik su Vilniaus, bet ir visos Lietuvos, kaip valstybės, atgimimu“.

Nutylėti faktai

Yra žinoma, jog architekto vadovaujami gvardiečiai Vilniaus ginti stojo dar keletą kartų, tačiau vėliau būrys po truputį išsiblaškė – dalis žuvo, dalis dalyvavo Varšuvos kautynėse ir ten padėjo galvas. O pats L. Gucevičius viename mūšyje buvo sužeistas ir iš tolesnių kovų pasitraukė.

Tačiau šlovingoje architekto–kariūno biografijoje yra ir keletas nelabai malonių faktų, kurie dažniausiai nutylimi: „1795 metais tuometis Lietuvos gubernatorius, Rusijos patikėtinis Repninas L. Gucevičių paskyrė vyriausiuoju architektu. Po valstybės padalijimo tai nebuvo garbinga pozicija, turint galvoje, kad dalis sukilėlių žuvo, dalis pasitraukė į Vakarų Europą, o štai jis liko ir ėmė tarnauti jau kitiems – būtent okupacinei, Rusijos imperijos valdžiai. Tad šitas L. Gucevičiaus gyvenimo momentas nėra labai malonus, juolab kad tarnavo jis labai uoliai ir net susilaukė už tai apdovanojimų“, - „Žinių radijui“ pasakojo dr. E. Raila.

S. Freudo teorijos

1856 m. gegužės 6 d. gimė austrų psichiatras ir psichoanalizės pagrindėjas Sigmundas Freudas. Jis akcentavo pasąmonės svarbą žmogaus elgesiui, sukūrė psichoanalizės techniką protinių ligų gydymui. Tačiau bene geriausiai S. Freudas žinomas dėl savo teiginių apie seksualumą. Psichiatras tvirtino, kad sulaikytas seksualinis geismas dažnai sukelia protines ligas ar neurozę. Be to, jis teigė, kad seksualinis potraukis atsiranda ne paauglystėje, o vaikystėje.

S. Freudo skelbtos idėjos padarė perversmą suprantant žmogaus protą, o daugelis jo įvestų terminų (ego, Edipo kompleksas ir kt.) sėkmingai prigijo ir vartojami iki šiol. Tačiau tuo pat metu jo psichologinės teorijos bei pacientų gydymo metodai 19 a. Vienoje buvo laikomi kontraversiškais ir iki šiol kelia audringas diskusijas.

Mirties baimė

1938 m. interviu vienai televizijai S. Freudas atvirai pasakoja apie tai, su kokiu pasipriešinimu buvo sutiktos jo idėjos ir kaip vėliau jo darbai sulaukė pripažinimo. Beje, duodamas šį interviu, psichiatras jau sunkiai sirgo – jį kamavo žandikaulio vėžys (dėl šios ligos iškentėjo net 30 operacijų). Beje, pats S. Freudas rimtai užsiėmė savianalize, nes turėjo įvairių sutrikimų – padidintą mirties baimę ir kitų fobijų.

Tais pačiais 1938 m. į Austriją įžengė naciai, ir 82 metų S. Freudas, kuris buvo žydas, turėjo bėgti į Londoną. Ten kitais metais jis ir mirė.

P. Picasso apie karą ir meną

1937 m. gegužės 1 d. ispanų tapytojas Pablo Picasso baigė pirmąjį garsiojo paveikslo „Guernica“, simbolizuojantį karo baisybes, eskizą. Žudynės Guernicoje, įvykusios 1937 m. balandžio 26 dieną, taip sukrėtė P. Picasso, jog jis pirmąkart gyvenime menu pasinaudojo kaip priemone politinėms nuostatoms reikšti.

1923 m., atsakydamas į vieno žurnalisto klausimą apie meno ilgaamžiškumą, P. Picasso sakė: „Mene nėra nei praeities, nei ateities. Jei meno kūrinys negali nuolat gyvuoti dabartyje, jis iš viso neturėtų būti vertinamas. Graikų, egiptiečių kūriniai arba didžiųjų kitų laikmečių dailininkų darbai nėra praeities menas; gali būti, jog jie šiandien gyvi netgi labiau, nei bet kada“.

2004 m. P. Picasso kūrinys „Berniukas su pypke“ Niujorke buvo parduotas daugiau kaip už 104 mln. JAV dolerių . 1905 m. P. Picasso nutapytas paveikslas yra brangiausias paveikslas pasaulyje.

8 000 litų už karalienę

1840 m. gegužės 1 d. Anglijoje išleistas pirmasis pasaulyje pašto ženklas. Lietuvos pašto administracijos pašto ženklų leidybos skyriaus vyriausiasis specialistas, filatelistas Mečislovas Kereševičius sako, jog ant pirmojo pašto ženklo pasaulyje puikavusi Anglijos karalienė: „Ten pavaizduotas gana ilgai Angliją valdžiusios karalienės Viktorijos profilis. Pirmąjį pašto ženklą savo kolekcijose saugo nemažai filatelistų, nes jis buvo išleistas dideliu tiražu. Sunku pasakyti tikslią šio ženklo kainą, bet manau, kad jį galima įsigyti už maždaug 8 tūkst. litų. Netrukus savo pašto ženklus ėmė leisti ir kitos šalys – Brazilija, Belgija, Prancūzija ir kt. Lietuva tuo metu buvo okupuota Rusijos, kuri savo pašto ženklus į apyvartą išleido 1858 m. Galima spėti, jog Lietuvoje pirmieji ženklai buvo rusiški ir pasirodė jie tais pačiais metais, kaip ir Rusijoje. O pirmasis Lietuvos pašto išleistas ženklas į apyvartą buvo išleistas jau po Nepriklausomybės paskelbimo, 1918 m. gruodį. Tai buvo labai kuklus, paprastas pašto ženklas, atspaustas per vieną naktį M. Kutkos spaustuvėje Vilniuje, ant laikraštinio popieriaus, be klijų. Jame buvo tik 4 eilučių tekstas: „Lietuvos 10 skatiku pašta“. Praėjus šimtmečiui nuo pirmojo pašto ženklo pasirodymo, t. y. 1940 m. gegužės 5 dieną, Telšiuose atidaryta pirmoji Lietuvoje filatelijos paroda.

Indijos dainius

1861 m. gegužės 7 d. gimė indų rašytojas, poetas, dailininkas ir visuomenės veikėjas Rabindranathas Tagore. Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ jis tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. R. Tagore buvo išvykęs į Angliją, kur studijavo juridinius mokslus, tačiau supratęs, kad jį labiau domina literatūra, nebaigęs studijų sugrįžo į Indiją. Sulaukęs 60–ties ėmėsi tapybos ir paliko apie 2 tūkstančius paveikslų. R. Tagore taip pat laikomas idėjiniu vadu kovoje už nacionalinę nepriklausomybę. Jo parašyti eilėraščiai tapo himnais: „Liaudies siela“ - Indijoje, o „Auksinė Bengalija“ - Bangladeše.

Vienu sakiniu

1707 m. gegužės 1 d. Škotija ir Anglija, susijungusios į vieną valstybę, pasivadino Didžiąja Britanija.

1884 m. gegužės 1d. Čikagoje pradėtas statyti 10-ties aukštų namas, pirmą kartą naudojant plieno konstrukcijas — tai leidžia šį pastatą vadinti pirmuoju pasaulio dangoraižiu.

1945 m. gegužės 1 d. Hamburgo radijas oficialiai paskelbė, kad Adolfas Hitleris nusižudė viename iš bunkerių Berlyne (prieš tai išžudęs visą savo šeimą), o Vokietijos pajėgų pagrindinis štabas Italijoje oficialiai priėmė besąlygiškos kapituliacijos sąlygas.

1834 m. gegužės 2 d. gimė vokiečių ginkladirbys ir pramonininkas Wilhelmas Mauseris.

1791 m. gegužės 3 d. Žečpospolitoje paskelbta Gegužės 3-iosios Konstitucija, kuria panaikinta veto teisė, o karaliaus sostas paskelbtas paveldimu. Tai buvo antroji pasaulyje po JAV rašytinė Konstitucija.

1874 m. gegužės 3 d. gimė prancūzų verslininkas ir kvepalų gamintojas Francois Coty. Būdamas vienas turtingiausių Prancūzijos žmonių ir norėdamas populiarinti savo pažiūras, jis įsigijo kelis laikraščius, tarp jų ir „Le Figaro“.

1825 m. gegužės 4 d. gimė anglų gamtininkas ir humanistas Thomas Henry Huxley. Jis išaiškino, kad paukščiai kilo iš roplių, taip pat mėgino įrodyti, kad žmogus kilo iš gyvūnų.

1655 m. gegužės 4 d. gimė italų meistras Bartolommeo di Francesco Cristoforis, kuris, manoma, pagamino pirmąjį pianiną.

1813 m. gegužės 5 d. gimė danų teologas, religinis filosofas ir egzistencializmo pradininkas Sorenas Kierkegaardas.

1663 m. gegužės 7 d. Londone karaliaus Karolio II leidimu atidarytas pirmasis karališkasis teatras „Theatre Royal“.

1980 m. gegužės 7 d. iš Niujorko valstijos kalėjimo paleistas Paulas Geidelis. 1911 m. nuteistas kalėti už žmogžudystę, už grotų jis praleido 68 metus ir 245 dienas — tai ilgiausias laikas, kurį žmogus kada nors yra praleidęs kalėjime.

„Laiko vinys“ - penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val. ).