Tarp jų – net keturios premjeros, ir pastarųjų kūrėjai dabar intensyviai repetuoja ir rengiasi žiūrovams pristatyti sunkiomis darbo sąlygomis gimusiu kūrinius.

Lietuviškąją festivalio programą pradės žinomo aktoriaus, šokėjo ir pradedančio choreografo Gyčio Ivanausko neseniai įkurtas teatras. Gegužės 3 d. Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje jis pristatys jau antrąjį G.Ivanausko spektaklį „Vyrai baltais sijonais“. Lengvame ir šmaikščiame šokio kūrinyje be paties choreografo, dalyvauja jauni ir perspektyvūs aktoriai Edita Užaitė ir Eimutis Kvoščiauskas bei jau ne pirmąjį kartą scenoje susitinkantys šokėjai Brigita Urbietytė ir Evaldas Taujanskis.

Aktoriai į spektaklį pakviesti neatsitiktinai, pasak paties G.Ivanausko, šiame spektaklyje siekiama ištrinti ribą tarp šokio ir teatro. Kuriant spektaklį choreografui rūpėjo ne tik šokio judesių piešinys, bet vaidybinis išraiškingumas. Šokio spektaklis „Vyrai baltais sijonais“ neturi konkretaus siužeto, nėra paremtas jokia literatūrine medžiaga. Jis konstruojamas iš atskirų etiudų, kuriuose svarbūs žmonių likimai, meilės ieškojimas. Spektaklyje neakcentuojamos lyčių priešpriešos, nes sustabarėję lyčių vaidmenys ir stereotipai yra konfliktų ir įtampos, streso bei nepasitenkinimo priežastis. Todėl, G.Ivanausko teigimu, ir buvo kuriamas spektaklis apie jausmus.

O gegužės 5 d. bus parodyti net keturi nauji lietuviški šokio spektakliai. Menų spaustuvės Kišeninėje salėje bus pristatyti spektakliai, kuriuos sieja šokio ir video meno sintezė. Debiutinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos III aktorių šokėjų kurso studentų (vadovė Aira Naginevičiūtė) Petro Lisausko ir Tautvilo Gurevičiaus šokio spektaklis „Sankryža“ buvo sukurtas Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programai „Ateinantys“. T.Gurevičius ir P.Lisauskas ėmėsi sau artimos asmenybės laisvės ir pasirinkimo temos. Spektaklio kūrėjai ieško atsakymo į neraminantį klausimą: ar noras skubėti ir išbandyti viską, ką siūlo šiuolaikinis pasaulis, nepražudys?

Eksperimentuodami su šokio plastika, video projekcijomis ir muzika, kurią spektakliui kūrė T.Gurevičius, pradedantieji choreografai ieško savitos šokio kalbos. Jaunųjų kūrėjų monospektaklis išsiskiria ne tik artistiškumu ir konceptualumu, bet ir netradiciniais kūrybiniais ieškojimais, įdomiais vizualiniais sprendimais.

Toje pat salėje šokio spektaklio „In Signum“ premjerą pristatys neseniai po studijų Roterdamo (Olandija) šokio akademijoje grįžusi klaipėdietė choreografė Agnija Šeiko. „In Signum“ – tai šokio spektaklis-instaliacija, kuriame judesiu, video projekcijomis, šviesomis ir muzika kuriamos skirtingos realybės. Antspaudai (In Signum) – patirties simboliai, gyvenimo ženklai. Tai – pirštų pagalvėlės, glostančios gyvenimo mozaikos linkius.

Kurdama šį projektą choreografė bendradarbiavo su skulptoriumi Jurgiu Malinausku, video darbų kūrėju Roku Tarabilda, olandu kompozitoriumi Danieliu Hamburgeriu bei Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros studentais.

Na, o Nacionalinio dramos teatro Mažąja scena dalinsis festivalio senbuviai: Kauno šokio teatras „Aura“ ir aktorė bei režisierė Birutė Mar. Lietuvoje vienintelis municipalinis profesionalus šokio teatras „Aura“, tęsiantis ir vystantis šiuolaikinio šokio tradicijas, šiemetiniame festivalyje pristato spektaklio „blindfolded“ premjerą. Nemažai apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje pelniusiam šokio teatrui šio spektaklio choreografiją kūrė JAV choreografas Johannesas Wielandas.

Šis spektaklis – tai fakto, kad per gyvenimą mes einame skirtingai suvokdami realybę, nuolat analizuodami savo santykius su kitais žmonėmis, tampame tarsi savo minčių kaliniais, abstrakcija. Bandydami išvengti ribotų bendravimo būdų, mes dažnai atrandame tik netenkinančius atsakymus. Galbūt susitaikymas su šia dilema ir yra mūsų kelias iš nusivylimo ir frustracijos.