Teatrui reikalingą techninę įrangą diegiančios bendrovės „Sonus exsertus“ technologijų vadovas Mindaugas Indrašius neslepia, kad vienas didesnių iššūkių, su kuriuo teko susidurti jo komandai – kaip integruoti modernias sistemas į istorines, į saugotiną paveldą įtrauktas, teatro erdves, atskiras apdailos detales.
Įkomponuojant šiuolaikinius sprendinius konsultuotasi su architektais, kultūros paveldo specialistais. Rezultatas džiugina profesionalus – saugotina architektūra išliko nepaliesta, o žiūrovų dėmesio neblaškys matoma technologinė įranga.
„Tai yra didžiausias mūsų įgyvendinamas projektas. Ir ne tik technologine prasme. Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija turbūt yra didžiausias kultūrinio objekto modernizavimo projektas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Vienu metu buvo atliekami statybos darbai, atnaujinamos inžinerinės sistemos, diegiama nauja technologinė įranga ir netgi pastatyta visiškai nauja salė“, – pabrėžia „Sonus exsertus“ technologijų vadovas M. Indrašius.
Kompozitorius Jonas Jurkūnas dirbęs LNDT Naujojoje salėje džiaugiasi, kad naujai įdiegta programinė įranga suteikia kur kas daugiau galimybių: „Įdiegus šiuolaikines technologijas, darbas vyksta kur kas greičiau. Daug užduočių atlieki studijoje, o atėjęs į teatrą, idėjas iškart gali testuoti, pritaikyti, sėdėdamas prie pulto gali muzikuoti. Anksčiau visa tai daryti buvo kur kas sudėtingiau. Šiandien garsą galima įdomiai paskleisti ir kitaip formuoti garsinę erdvę, keisti bendrą skambesio akustiką, įgarsinti aktorius. Tai keičia ir vaidybą. Visą šią akustinę erdvę galima kontroliuoti, darant ją įdomesne, garsą publikai galima siųsti įvairiomis kryptimis. Muzikos idėjų „apyvarta“ kur kas greitesnė. Kokybiškas įgarsinimas leidžia perteikti subtiliausius garsus būtent taip, kaip kompozitorius yra sukūręs.“
Tad kokios naujovės lauks LNDT Didžiojoje salėje? Joje jau įrengtas specialus iš šalies valdomas žiūrovinės dalies apšvietimas, kuris užtikrins tolygumą bei leis kurti įvairius efektus, pavyzdžiui, žvakių šviesos atmosferą, o diegiama garso sistema yra tokia galinga, kad leis teatre organizuoti net sunkiosios muzikos koncertus.
Taip pat ketinama įdiegti keturias judančias scenos platformas, kurios pakeis seniau naudotą scenos ratą. Jos įgalins naujas technines galimybes spektakliams, kuriems būtinas scenos grindų lygio kismas, taip pat palengvins dekoracijų transportavimą. Scenos įrenginius dar papildys ir naujos kilnojamos baliustrados bei orkestro duobės platformos.
Be to, visų žiūrovų laukia siurprizas – pagal nuotraukas, rastus detalių fragmentus ir teatro darbuotojų atsiminimus, restauratoriams pavyko atkurti architektų Vytauto ir Algimanto Nasvyčių sukurtą senųjų Didžiosios salės kėdžių dizainą, tik jos turės ir šiuolaikiam teatrui įprastus patogumus: nauja vėdinimo ir šildymo sistema yra suformuota būtent po žiūrovų kėdėmis.
Spektaklio „Girti“, kurio premjera LNDT įvyko šių metų pradžioje, režisierius Iwanas Wyrypajewas giria naujausias šviesos ir garso sistemas, ir akcentuoja, kad aptarnaujančiam personalui iki Didžiosios salės atidarymo teks nemažai išmokti.
„Akivaizdu, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras yra vienas iš pagrindinių Europos teatrų. Tuo pačiu noriu pasakyti, kad reikalingi specialistai, galintys dirbti su tokios kokybės technika. Šia kryptimi teatrui reikės dar padirbėti, kad aptarnaujantys žmonės neatsiliktų nuo valdomos technikos“, – pastebėjimais dalijosi režisierius.
Ne vieną valstybinės reikšmės projektą įgyvendinusios bendrovės technologijų vadovas M. Indrašius neabejoja, kad inovacijoms imlūs teatro specialistai greitai susidirbs su naujausiomis sistemomis.
„Tiesiogiai dirbame su įrenginių gamintojais, konsultuojamės su jų specialistais, teatro atstovais, kad diegimo procesas būtų sklandus, o rezultatas nepriekaištingas. Suprantame, kad teatre, kur visas veiksmas vyksta „gyvai“ reikalavimai technologinei daliai yra ypač aukšti, todėl kruopščiai organizuojame ir prižiūrime visą įrangos diegimo procesą bei apmokome specialistus, kaip su nauja įranga dirbti“, – pasakoja M. Indrašius.
